Politikos skaidrumas
Pranešimai spaudai

Pernai 4 iš 10 jų vadovų buvo susiję su partijomis

Atgal
Meniu

TILS

Paskelbta vasario 07, 2018


2017 m. 4 iš 10 valstybės (VVĮ) ir savivaldybių valdomų (SVĮ) įmonių vadovai buvo susiję su partijomis, dažniausiai – su socialdemokratais, liberalais ir konservatoriais.  Tai paaiškėjo po „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktos analizės, kurios duomenys teikiami svetainėje www.manovalstybe.info.

Po Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų stambiausių VVĮ ir SVĮ šimtukuose vyksta vadovų kaita. Pavyzdžiui, nuo 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų vadovai pasikeitė 37-iose savivaldybių valdomose įmonėse. Nuo 2016 m. Seimo rinkimų vadovų kaita įvyko 27-iose valstybės valdomose įmonėse.

Tai iš esmės nesiskiria nuo situacijos po ankstesnių Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų. Pavyzdžiui, po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų vadovai keitėsi 38 savivaldybių valdomose įmonėse, po 2011 m. rinkimų – 31 įmonėje. Po 2008 m. Seimo rinkimų vadovai keitėsi 37 valstybės valdomose įmonėse, po 2012 m. rinkimų – 42 įmonėse.

Kai kurių įmonių vadovai keičiasi po kiekvienų rinkimų, kartais – net po kelis kartus. Pavyzdžiui, Vilniaus m. savivaldybei pavaldžios įmonės UAB „Vilniaus vandenys“ vadovai po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų keitėsi 2 kartus, po 2011 m. rinkimų – 1 kartą, po 2015 m. rinkimų – 2 kartus. Kauno m. savivaldybei pavaldžios įmonės UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ vadovai keitėsi po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų, po 2011 m. rinkimų keitėsi 3 kartus, po 2015 m. – 1 kartą.

TILS tyrimas rodo, kad valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdybos taip pat nėra pakankamai atsparios politikų ir verslo įtakai. Tik retas valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės narys viešai praneša apie savo interesus, t.y. veiklas ir kitas aplinkybes, kurios gali paveikti jų sprendimus. Iš 25 didžiausių VVĮ, turinčių valdybas, tik kas penkta (5 įmonės) viešina savo narių interesus, o iš 30 SVĮ – tai darė tik kas dešimta (3 įmonės). Tuo tarpu apie valdybų sudėtį skelbia 21 VVĮ ir 27 SVĮ.

Tyrimo rezultatai rodo, kad įmonių valdybų nariams daugeliu atvejų neaišku, kaip reikėtų pranešti apie savo interesus ir kuriuo metu nusišalini nuo valdyboje priimamų sprendimų. Dalis jų teigia, kad valdybose interesai nėra valdomi.

Tyrime taip pat vertinta, kaip skaidriai bendrovės skirsto paramą. Tyrimo dalyvių teigimu, politikai siekia paveikti įmonių sprendimus dėl paramos skyrimo, ypač jei įmonės neturi aiškių paramos skyrimo kriterijų. Peržvelgus didžiausių bendrovių svetaines matyti, kad apie paramos teikimo tvarką skelbė beveik du trečdaliai valstybės valdomų bendrovių (VVB) (9 iš 14) ir šiek tiek daugiau nei trečdalis savivaldybių valdomų bendrovių (11 iš 29).

Tyrimo metu TILS atliko konfidencialius pusiau struktūruotus kokybinius interviu su valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovais, esamais ir buvusiais valdybų nariais, savininko teises turinčių institucijų bei priežiūros institucijų atstovais. Interviu imti 2017 m. lapkričio – 2018 m. sausio mėn. TILS taip pat analizavo, kokią tikslinę informaciją apie interesų valdymą ir atsparumą politikų įtakai savo svetainėse teikia 30 pagal 2016 m. metines pajamas didžiausių VVĮ ir 30 didžiausių SVĮ. Įmonių vadovų sąsajos su partijomis nustatytos pagal VĮ „Registrų centro“ ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenis.

Tyrimą finansavo Šiaurės šalių ministrų taryba.

Daugiau informacijos: Sergejus Muravjovas, sergejus@transparency.lt, +370 689 97579



Daugiau apie mūsų veiklą

Politikos skaidrumas
Viešųjų finansų skaidrumas
Verslo skaidrumas
Žiniasklaidos skaidrumas
Antikorupcinis ugdymas
Dalyvaujamasis biudžetas
Transparency School