Žiniasklaidos priemonės neretai vengia neigiamų publikacijų arba palankiai atsiliepia apie įstaigas, iš kurių gavo viešinimui skirtų lėšų, teigia žiniasklaidos atstovai ir ekspertai, dalyvavę rengiant „Transparency International“ Lietuvos skyriaus studiją apie viešinimui skirtas Europos Sąjungos (ES) lėšas. Pasak jų, įtaką žiniasklaidos turiniui daro ir viešinimo konkursus laimėjusios ryšių su visuomene agentūros, raginančios nekritikuoti jos klientų.
Tai, kad gauti finansai daro įtaką žiniasklaidai, teigė dauguma respondentų. Visgi pamatyti, kurios žiniasklaidos priemonės yra gavusios viešinimui skirtų ES pinigų, itin sudėtinga – ypač, kai žiniasklaidos priemonės pačios konkursuose nedalyvauja, bet veikia kaip ryšių su visuomene agentūrų pasamdyti subtiekėjai. Ieškoti informacijos pagal subtiekėjus Viešųjų pirkimų tarnyboje nėra galimybės.
Be to, nors jau yra vertinama, kiek sėkmingos buvo viešinimo kampanijos, vertinimo kriterijų atskiriems pirkimams ne visada yra. Pasak respondentų, šiuo metu dar ne visos perkančiosios organizacijos matuoja, ar buvo pasiekti kiekvieno pirkimo tikslai ir ar pirkimui skirtos lėšos buvo išleistos efektyviai.
„Labai norėčiau, kad žiniasklaida pradėtų veikti skaidriau ir tokiu būdu atgautų visuomenės pasitikėjimą. Vienas iš būdų tai padaryti – savo svetainėse skelbti finansines ataskaitas“, sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Respondentai taip pat pažymėjo, kad neaišku, kaip atrenkamos konkrečios žiniasklaidos priemonės, kad būtent jos pasiektų tikslinę auditoriją, ypač kai norima žinutę perteikti regionuose gyvenantiems skaitytojams. Dalis perkančiųjų organizacijų tarp kriterijų vis dar taiko tiražų skaičių, kuris neatspindi realiai parduotų leidinių skaičiaus.
Iš viso Lietuvoje 2014 – 2020 m. viešinimui numatoma skirti 19, 018 mln. EUR ES lėšų ir 3,356 mln. EUR Lietuvos biudžeto lėšų.
Atsižvelgiant į pagrindines ekspertų išskirtas rizikas, TILS pateikia rekomendacijas, tarp kurių:
- Viešųjų pirkimų tarnybos informacinėje sistemoje leisti pirkimų informaciją analizuoti pagal įmones, kurios pasitelkiamos kaip subrangovai ar subtiekėjai;
- Perkančiosioms organizacijoms užtikrinti, kad jų viešinimo paslaugų pirkimai turėtų aiškius tikslus ir sėkmės rodiklius;
Ruošiant studiją TILS atliko konfidencialius pusiau struktūruotus giluminius interviu su žmonėmis, dirbančiais priežiūros ir perkančiosiose institucijose, viešinimo paslaugų tiekėjais, viešųjų ryšių agentūrų atstovais, nepriklausomais tyrėjais, žurnalistais.
Studija apie ES lėšų viešinimui panaudojimą atlikta bendradarbiaujant su Švedijos institutu ir Švedijos ambasada Vilniuje.
Studiją su rekomendacijomis galite rasti čia.