Seimo rinkimų kandidatai korupciją viešuosiuose pirkimuose ir politinę korupciją įvardija kaip labiausiai paplitusias su korupcija susijusias problemas Lietuvoje. Tai rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų apklausa apie jų keliamus antikorupcinius tikslus ir prioritetus. Siekdami pokyčių, rinkimų dalyviai žada atverti duomenis, tobulinti viešųjų pirkimų reguliavimą ir vykdyti daugiau auditų.
Į TILS pateiktą klausimyną rugsėjo 30 d. – spalio 8 d. atsakė 11 iš 14 rinkimuose dalyvaujančių partijų ir 1 koalicija. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Nacionalinis susivienijimas atsakymų nepateikė.
Partijos kaip labiausiai paplitusias, su korupcija susijusias problemas išskyrė korupciją viešuosiuose pirkimuose (6 partijos ir koalicija) ir politinę korupciją (5 partijos ir koalicija). Taip pat minėjo skaidrumo trūkumą teismuose (3 partijos), statybų sektoriuje ir kyšininkavimą (po 2 partijas).
Siekdami pažaboti su korupcija susijusias problemas Lietuvoje, rinkimų kandidatai siūlo atverti duomenis (4 partijos), teikti pasiūlymus viešųjų pirkimų reguliavimui (3 partijos), vykdyti daugiau auditų (3 partijos), didinti teismų sistemos atvirumą (3 partijos), užtikrinti geresnę pranešėjų apsaugą (2 partijos), skirti ypatingąjį prokurorą, keisti senaties terminą korupciniams nusikaltimams (2 partijos).
Paklausus, ko reikia, kad sprendimų priėmimas Lietuvoje būtų atviresnis, 6 partijos ir koalicija nurodė gyventojų įtraukimo būtinumą. Pavyzdžiui, siūlyta skatinti dalyvaujamąjį biudžetą ir kitas svarstomosios demokratijos praktikas, įtraukti daugiau socialinių partnerių ir NVO į sprendimų priėmimą, rengti viešąsias konsultacijas.
Atsižvelgiant į pastarųjų metų „parlamentinių išlaidų“ ir „čekiukų“ skandalus, TILS partijų atstovų klausė, kokių veiksmų po šių įvykių jos ėmėsi partijų viduje. Laisvės partija nurodė pradėjusi viešinti Seimo narių parlamentines išlaidas partijos interneto svetainėje. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nurodė vertinusios situacijas partijų viduje ir/ar vykdžiusios vidinius auditus. Partija „Laisvė ir teisingumas“ bei Tautos ir teisingumo sąjunga nurodė, kad šie skandalai nepalietė partijų narių. Lietuvos žaliųjų partija prašė savivaldybių tarybose dirbančių narių patikslinti situaciją dėl išlaidų tvarkos. „Nemuno Aušra“ teigė informavusi savo partijos narius, kad partija netoleruos išlaidų apskaitos pažeidimų, Taikos koalicija pasisakė prieš valstybės lėšų švaistymą.
Trys partijos nurodė, kad partijos viduje naudojasi etikos/skaidrumo kodeksais (Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, TS-LKD).
Dauguma (11) politinių partijų pasidalijo ir pastarųjų metų geraisiais skaidrumo ir antikorupcijos pavyzdžiais Lietuvos institucijose ir įstaigose. Pavyzdžiui, savivaldybių tarybų narių apmokėjimo tvarkos pakeitimas po „čekiukų“ skandalo (2 partijos), didesnis informacijos viešinimas (turto, interesų, lobistinės veiklos deklaracijos), dalyvaujamasis biudžetas ir kt.
„Svarbu sutarti, kad įstatymai patys neveikia. Jei iš tiesų norime pasistūmėti antikorupcijos srityje ir problemas spręsti iš esmės, ypač svarbi politinė lyderystė ir gerųjų pavyzdžių kūrimas. Būtent todėl viliuosi, kad naujojo Seimo ir Vyriausybės atstovai prioritetizuos antikorupcinius tikslus ir skirs tinkamą dėmesį, visų pirma, sprendimų priėmimo atvirumo didinimui ir kyšininkavimo mažinimui“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė.
Politinėms partijoms ir koalicijai skirtą klausimyną galite pamatyti čia. Jų pateiktus atsakymus galite rasti čia, kiekvienos partijos / koalicijos atsakymus – čia (kalba netaisyta).
Politines partijas, norinčias pasidalinti savo atsakymais, jeigu to nepadarė apklausos metu, kviečiame susisiekti el. paštu info@transparency.lt
Daugiau informacijos: Ingrida Kalinauskienė, ingrida@transparency.lt
Iniciatyva finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.
