V.Urbonavičiaus išeitinė iki mokesčių – 56 tūkst. Lt
Paaiškėjo tikslus konservatoriaus Vido Urbonavičiaus, pernai lapkritį atleisto iš valstybės valdomos bendrovės „Toksika“, gautos išeitinės kompensacijos dydis. DELFI turimi dokumentai rodo, kad politikas iš Ūkio ministerijos kontroliuojamos bendrovės iki mokesčių gavo ne 49 tūkst., o 56 tūkst. Lt. Arba maždaug 42 tūkst. Lt į rankas.
Pagal 2009 m. balandį sudarytą darbo sutartį, V. Urbonavičiaus alga siekė 8 tūkst. litų. Šių metų lapkričio 29 d. politikui, ėjusiam „Toksikos“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, bendrovės laikinasis generalinis direktorius Žilvinas Čenkus pateikė pasiūlymą palikti įmonę šalių susitarimu, išmokant „7 darbo sutartyje numatytų mėnesinių atlyginimų dydžio kompensaciją“ bei pinigus už neišnaudotas atostogas.
DELFI turimas V. Urbonavičiaus ir Ž. Čenkaus pasirašytas susitarimas rodo, jog konservatorius su tokiu pasiūlymu sutiko.
Pagal Darbo kodeksą, jei darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva, nesant jo kaltės, nuo 12 iki 36 mėnesių įmonėje išdirbusiam asmeniui mokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Atleidimas šalių susitarimu darbuotojui ir darbdaviui suteikia kur kas didesnę manevro laisvę.
„Toksikai“ reikalingas politiko sutikimas
Ūkio ministerija, valdanti 93 proc. „Toksikos“ akcijų, DELFI informavo, jog informacija apie solidžią išeitinę gali būti atskleista tik su paties politiko sutikimu. Tokios pat pozicijos laikosi ir pati „Toksika“.
„Toksika“ dar praėjusiais metais raštu kreipėsi į V. Urbonavičių dėl sutikimo paviešinti išeitinės kompensacijos dydį. „Toksika“ raštu, kuriuo kreipėsi į V. Urbonavičių sutiko, kad V. Urbonavičius gali viešai atskleisti informaciją apie išeitinės kompensacijos dydį. Šiuo metu „Toksika“ dar nėra gavusi raštiško atsakymo iš V. Urbonavičiaus. Kadangi „Toksika“ davė raštišką sutikimą atskleisti informaciją apie išeitinės kompensacijos dydį, rekomenduojame jums šiuo klausimu tiesiogiai kreiptis į V. Urbonavičių“, – DELFI sakė laikinasis „Toksikos“ vadovas Ž. Čenkus.
Tačiau pats V. Urbonavičius DELFI teigė esąs užsienyje ir situaciją komentuosiantis tik po to, kai grįš iš kelionės, į kurią išvyko dar prieš Naujuosius metus.
DELFI primena, jog anksčiau savo atsisakymą atskleisti išeitinės kompensacijos dydį konservatorius grindė konfidencialumo susitarimu, kurį šio skaičiaus įvardijimas esą pažeistų.
DELFI turimame susitarime V. Urbonavičius įsipareigojo ne mažiau kaip metus saugoti „Toksikos“ „komercines, tarnybines, technologines paslaptis ir konfidencialią informaciją“.
Politikas taip pat tikino, jog už minėto susitarimo pažeidimą jam gresia didžiulė bauda. Bauda susitarime numatyta. Tiesa, ji kelissyk mažesnė už išeitinės kompensacijos sumą – 10 tūkst. Lt. Pagal šį dokumentą, V. Urbonavičius taip pat įsipareigoja „atlyginti visus faktiškai darbdavio patirtus nuostolius, kiek jų nepadengia aukščiau nurodyta bauda“.
S. Muravjovas: V. Urbonavičius prarado progą tapti geru pavyzdžiu
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas DELFI teigė apgailestaujantis, kad „Toksika“ nepaviešino ir nepakomentavo V. Urbonavičiui išmokėtos išeitinės kompensacijos.
„Klausimas, normalu ar ne gauti 56 tūkst. Lt iki mokesčių, kyla ne be priežasties. (…) Manau, kad atsakymas slypi būtent tame, kad mes, visuomenė, nepasitikime valstybės kontroliuojamomis įmonėmis. Manome, kad jos gali būti tiesiog politikų įtakos sferos dalyvės ir kai kurie žmonės gali patekti į tokias bendroves tiesiog, suprask, dėl kažkokių politinių interesų. Mano manymu, mažiausiai, ką bet kokia įmonė tokiu atveju galėtų padaryti, tai išsklaidyti tokias abejones. Pono Urbonavičiaus atveju, kaip tik siūlyčiau kuo greičiau ir kuo išsamiau atsakyti į keliamus klausimus. (…) Pirma – patvirtinti arba paneigti, kiek pinigų jis iš tiesų gavo. Antra – galbūt paaiškinti, kaip jis įsidarbino šitoje bendrovėje, kokios buvo jo pareigos, ką jis veikė. Tiesiog eiti aiškumo ir atskaitingumo keliu“, – kalbėjo S. Muravjovas.
Tuo tarpu pats V. Urbonavičius esą prarado gerą progą tapti skaidrumo pavyzdžiu tarp politikų.
„Šioje situacijoje mes praradome puikią galimybę turėti gerąjį pavyzdį. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu mes jau dabar žinotume, kiek iš tiesų gavo V. Urbonavičius ir tai taptų savotišku etalonu, kaip bet koks buvęs valstybės įmonės darbuotojas galėtų atsakinėti į jam keliamus klausimus. O kokia paslaptis? Ir Ūkio ministerija, ir „Toksika“ galėtų kalbėti apie tai, kad iš tikrųjų siekia skaidrumo visais įmanomais teisėtais veiksmais ir nori, kad mes su jumis pasitikėtume jais. (…) Man būtų buvę žymiai gražiau, jei mes dar praėjusios savaitės pabaigoje būtume gavę aiškų oficialų atsakymą iš „Toksikos“, iš V. Urbonavičiaus, kaip iš tiesų viskas buvo. Ir visos abejonės būtų išsklaidytos, būtų žymiai mažiau vietos spekuliacijoms, įtarimams ir pokalbiams apie tai, kas ir kodėl kažko nenori atskleisti. Sunku suprasti, o kokia gi čia yra paslaptis“, – reziumavo S. Muravjovas.
