Su korupcija kovojančios visuomeninės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad Lietuvoje trūksta pranešančių apie kyšininkavimą teisinės apsaugos, griežtesnių bausmių už korupcinę veiklą ir teisėsaugos dėmesio privačiam sektoriui.
Pasak TILS vadovo Sergejaus Muravjovo, Lietuvoje neįprasta kalbėti apie korupciją tarp verslininkų, kalbama nebent apie kartelinius susitarimus ar nesąžiningą konkurenciją.
„Dažniausiai susidaro įspūdis, kad mūsų teisėsaugos atstovai, antikorupcininių iniciatyvų teikėjai turi omenyje viešąjį sektorių ir politikus, kai kalba apie korupciją, bet korupcija gali egzistuoti ir tarp bendrovių. Kartais būna taip, kad vienas verslininkas bando daryti įtaką kitam, pavyzdžiui, kad jis atsisakytų dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse arba atsisakytų jau laimėtos sutarties ir siūlo tam žmogui kokį nors atlygį. Ir čia nukenčia mokesčių mokėtojai, nes tai gali reikšti, jog mes su jumis mokame didesnę kainą už tai, kad kažkas daro viską ne taip efektyviai, kaip galėtų“, – BNS sakė S.Muravjovas.
TILS taip pat pažymi, kad Lietuvoje „vis dar nesukurta tinkama pranešėjų apsaugos sistema ir būtina ne tik stiprinti teisinę asmenų, pranešančių apie galimus korupcijos atvejus, apsaugą, bet ir sukurti tinkamas technines sąlygas saugiai pranešti“.
Be to, TILS vertinimu, „bendrovės Lietuvoje dažniausiai baudžiamos palyginus švelniomis bausmėmis, tad kyla klausimas, ar už korupcines veikas nubaustos įmonės jaučia pakankamas pasekmes, atgrasančias jas nuo panašių veiksmų ateityje“.
Šias pastabas TILS išdėstė ataskaitoje apie Jungtinių Tautų Konvencijos prieš korupciją įgyvendinimą Lietuvoje.
Už šios Konvencijos įgyvendinimo priežiūrą bei oficialios įgyvendinimo ataskaitos parengimą Lietuvoje atsakinga Teisingumo ministerija, tačiau, TILS teigimu, ji nekviečia visuomenės dalyvauti šioje veikloje, todėl TILS šiuo klausimu ir parengė savo ataskaitą.
„Konvencijoje pripažįstama, kad korupcijos prevencija ir kova su ja yra visų valstybių pareiga. Kad jų pastangos šioje srityje būtų veiksmingos, jos turi bendradarbiauti tarpusavyje, užtikrindamos ir pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų bei privataus sektoriaus įsitraukimą ir dalyvavimą. Nors šių grupių dalyvavimas nėra privalomas, pilietinės visuomenės įtraukimas į Konvencijos įgyvendinimo priežiūrą yra laikomas viena iš prielaidų, užtikrinančių atskaitomybę bei skaidrumą“, – įsitikinęs TILS.
Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Konvenciją prieš korupciją 2006 metais. Ja siekiama suvienodinti korupcinių veikų supratimą pasaulyje bei užtikrinti sėkmingą šalių bendradarbiavimą, kovojant su korupciniais nusikaltimais.
BNS