Naujienų archyvas

TILS atstovas komentuoja  interneto skaidrumo iniciatyvas Ekonomika.lt straipsnyje "Technologijomis prieš korupciją"

Atgal
Meniu

TILS

Paskelbta rugpjūčio 04, 2011


Internetas leidžia kiekvienam stoti į kovą su korupcija ir siekti valstybės skaidrumo.Korupcijos suvokimo indeksas, skaičiuojamas „Transparency International”, Lietuvoje pernai siekė penkis – per vidurį tarp geriausio, reiškiančio minimalų korupcijos lygį, ir blogiausio, rodančio absoliučią korupciją, rodiklių.

Tai buvo geriausias mūsų šalies įvertinimas per visą istoriją, tačiau tobulėti erdvės dar daug. Įdomiausia, kad pastaruoju metu iniciatyvos imasi ne tik už šią sritį atsakingos organizacijos, bet ir socialiai nusiteikę technologijų entuziastai.

Kyšių žemėlapis

Jau keletą mėnesių išmaniųjų telefonu savininkai intensyviai pasaulio žemėlapyje žymi, kur davė ar buvo pareikalauti duoti kyšį. Nors bribespot.com veikia visame pasaulyje, daugiausia, anot žemėlapio, kyšininkaujama Lietuvoje ir Rumunijoje.

„Turime daug vartotojų Lietuvoje, Rumunijoje. Pastaruoju metu naujų lankytojų atsiranda vis daugiau iš Armėnijos, Azerbaidžano. Manome, kad projektas sėkmingas, turint omenyje, kad jį sukūrėme be jokių finansinių pajėgumų”, – sakė idėjos autorius Artas Bartas.

Portalas veikia nesudėtingai: asmuo, davęs ar paprašytas kyšio, išmaniajame telefone įsijungia „Bribespot” programėlę, kurioje parašo kyšio sumą, priežastį ir vietą. Įrašas automatiškai atsiranda internetiniame portale esančiame pasaulio žemėlapyje.

Technologijų entuziastai

Kyšių žemėlapis gimė paprastai: A. Bartas išvyko į vienos bendruomenės renginį „Garage 48” Taline, pristatė savo idėją ir subūrė pirmąją komandą. Šiandien portale dirba 7–8 žmonės – didžioji jų dalis lietuviai.

Portale išvysime tik korumpuotų įstaigų pavadinimus, o ne konkrečių asmenų pavardes, nes projekto plėtotojai nenori, kad šis taptų vieta šmeižtui ar skundams.

„Mūsų tikslas – atkreipti dėmesį į tam tikras institucijas ar situacijas, kurios leidžia korupcijai atsiskleisti, ir pabandyti suprasti, kur to šaknys, ką reikėtų daryti, kad būtų galima korupciją pašalinti”, – aiškino A. Bartas.

Jis svarsto, kad „Bribespot” galipadėti institucijoms ir organizacijoms, kovojančioms su korupcija, tai daryti efektyviau: „Mes esame pirmasis žingsnis, bet lemiamas turi būti kitų darbas. Esame technologiniai žmonės ir mūsų pagrindinis interesas buvo technologinis, galbūt šiek tiek ir socialinis.”

Žmonių kalba

Pavyzdžiu lietuviams gali tapti panašios idėjos – tapti pagalbos įrankiu – besilaikanti ir JAV veikianti organizacija „Sunlight Foundation”. Jos darbuotojai renka viešai prieinamą informaciją apie JAV valdžios veiklą ir ją pateikia visiems suprantama forma.

„Pasinaudojame viešomis paslaptimis, kurios prieinamos internete ar kitose viešose vietose. Šią informaciją gal nėra lengva pateikti paprastiems žmonėms, kad jie suprastų, kas vyksta”, – pasakojo Lietuvoje lankęsis organizacijos atstovas Johnas Wonderlichas.

„Sunlight Foundation” turi begalę projektų, tačiau J. Wonderlichas sėkmingiausiais laiko du: influenceexpolorer.com ir politicalpartytime.org. Pirmajame portale, įvedus viešo asmens pavardę ar organizacijos pavadinimą, parodomi visi jų ryšiai: rinkimųkampanijos rėmėjai, lobistai, valstybės užsakymai: „Daugeliu atveju finansinė politikų parama ir jų lobizmo objektas yra glaudžiai susiję su juos remiančiomis bendrovėmis – todėl labai naudinga visus šiuos dalykus matyti vienoje vietoje.”

Antrasis projektas rodo vakarėlius, pobūvius, pietus ir kitus suėjimus, į kuriuos lobistai kviečia daug įtakingų asmenų, galinčių finansiškai paremti politikus. „Tad mes turime internetinę duomenų bazę, kurią naudoja žurnalistai rašydami istorijas, kaip politikai renka pinigus”, – sakė J. Wonderlichas.

Žurnalistai, pasinaudoję „Sunlight Foundation” įrankiais, atskleidė ne vieną didelio masto skandalą. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad bendrovė „Boeing” pastaruosius kelerius metus skyrė dešimtis milijonų įvairioms labdaros ar pelno nesiekiančioms organizacijoms, kurios vienaip ar kitaip buvo susijusios su politikais. Taip aeronautikos bendrovė gavo keletą didelių valstybinių užsakymų.

Papiktino aktualijos

J. Wonderlichas atkreipė dėmesį, kad ateityje daugės paprastų žmonių, kurie panaudoję savo technologines žinias kurs tokius įrankius. Lietuvoje yra dar vienas šios tendencijos patvirtinimas – portalas seime.lt, atskleidžiantis, kiek laiko Seimo nariai praleidžia darbe ir balsuodami.

Idėjos autoriai Aurimas Račas ir Ernesta Orlovaitė teigė, kad juos papiktino pavasarį vykęs parlamentarų balsavimas dėl Seimo nario Evaldo Lementausko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tada pritrūko kelių balsų, o posėdyje dalyvavo tik 72 Seimo nariai. Tuomet kilo kalbų, kad oficiali lankomumo statistika neatspindi tikrosios situacijos.

„Mes pasižiūrėjome, kaip įvairi su Seimo posėdžiais susijusi statistika pateikiama Seimo svetainėje, ir nusprendėme, jog būtų įmanoma surinkti visus reikiamus duomenis, kurie leistų apskaičiuoti tikrąjį Seimo narių lankomumą”, – teigė portalo autoriai. Paaiškėjo, kad Seimo nariai vidutiniškai nedalyvauja 39 proc. posėdžių laiko.

Lengvesnis susisiekimas

„Transparency International” Lietuvos skyrius siekia šalį padaryti skaidresnę, lengvindamas bendravimą su valdžios atstovais.

„Lietuvoje atsiranda panašių projektų (į „Sunlight Foundation – aut. past.), kurie leidžia piliečiams efektyviau bendrauti su valdžios atstovais ir geriau suprasti, kas iš tiesų vyksta mūsų valstybėje. Jau kurį laiką veikia kaveikiavaldzia.lt, atsirado viesai.lt, šiuo metu mūsų skyrius rengia puslapį parasykjiems.lt. Visų puslapių tikslas – supaprastinti bendravimą”, – aiškino organizacijos direktorius Sergejus Muravjovas.

Anot jo, tyrimai rodo, kad žmonės dažnai nesinaudoja galimybe gauti informacijos ir yra pasyvūs. Todėl tokie projektai turėtų padėti piliečiams ne tik rasti trūkstamą informaciją, bet ir suprasti, kaip veikia valstybė, ir taip imti iniciatyvą į savo rankas.

FAKTAI: Atvira ir skaidri visuomenė

Pašnekovų klausėme, kas, jų nuomone, yra atvira ir skaidri valdžia:

J. Wonderlichas („Sunlight Foundation”): „Atvira valdžia turi suteikti priėjimą prie jos duomenų realiu laiku ir be papildomų leidimų.”
S. Muravjovas („Transparency International”): „Atvira valstybė – valstybė ar žmonių bendruomenė, kuri bendrauja pagal apibrėžtas ir didžiajai daliai žmonių suprantamas taisykles bei suvokia pilietį kaip savo pagrindinį veikėją.”

A. Bartas (bribespot.com): „Valstybė turėtų aktyviau naudotis technologijomis ir žvelgti į savo piliečius kaip į potencialius sąjungininkus, o ne kritikus. Visada pirminė nuostata turi būti ta, kad žmonės turi kuo lengviau ir kuo daugiau gauti informacijos.”

A. Račas ir E. Orlovaitė (seime.lt): „Valstybės atvirumas neturėtų baigtis duomenų pateikimu. Tai turėtų būti ir visų institucijų komunikacija, ir piliečių paklausimų, skundų priėmimo tvarkos, ir kiekvieno valdininko asmeninė atsakomybė. Atvirumą valstybėje galima sulyginti su įmonių socialine atsakomybe.”

Straipsnio autorius – Martynas Pasiliauskas



Daugiau apie mūsų veiklą

Politikos skaidrumas
Viešųjų finansų skaidrumas
Verslo skaidrumas
Žiniasklaidos skaidrumas
Antikorupcinis ugdymas
Dalyvaujamasis biudžetas
Transparency School