Vien griežtinant bausmes korupcijos nepavyks įveikti, taip pat reikia imtis prevencijos ir šviesti visuomenę, sako teisės ir su korupcija kovojančios organizacijos specialistai. Tiesa, kova su korupcija, esančia privačiame sektoriuje, dėl lėšų ir pareigūnų stygiaus palikta verslo asociacijoms ir pačių verslininkų sąžinei.
Neringa Mickevičiūtė, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) projektų vadovė, apžvelgdama praėjusius kovos su korupcija metus, portalui Alfa.lt sakė, kad pernai kovai su korupcija politikai skyrė itin daug dėmesio, tačiau daugiausia vien tik baudžiamojo poveikio priemonėms stiprinti.
„Be abejo, tokiu būdu rezultatai pamatomi gan greitai, nes, jei priimamas koks įstatymo pakeitimas, tada tarsi jau ir rezultatas. Mažai kas sulaukia realaus įstatymo veikimo ir efektyvumo įvertinimo ir į tai gilinasi“, – pastebėjo N. Mickevičiūtė.
Anot jos, būtent dėl to kova su korupcija ir tapatinama su įstatyminėmis iniciatyvomis. Tačiau TILS nerimą kelia tai, kad dažnai tokioms iniciatyvoms trūksta nuoseklumo, kryptingumo, vienodos politikos ir supratimo, ko siekiama.
Trys būdai – būtinai viename
TILS surengtoje konferencijoje apie baudžiamosios atsakomybės už korupcinius nusikaltimus taikymo iššūkius teisės specialistai taip pat padarė išvadą, kad kovojant su korupcija negalima vien aklai griežtinti įstatymų, o reikia vykdyti prevenciją ir šviesti visuomenę.
Pasak Lauryno Pakštaičio, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos nario, kovos su korupcija šerdį sudaro trijų dalių – korupcinės veikos persekiojimo, jos prevencijos bei antikorupcinio švietimo – sistema. Kiekviena iš tų sudėtinių dalių yra savarankiška, labai brangi ir imli laikui, bet ir kiekviena iš tų dalių įgyvendinama.
„Persekiojimas vyksta ir jis vyksta efektyviai. STT ir prokuratūra tą daro, – tikino L. Pakštaitis. – Aišku, yra sunkumų, nes tos veikos yra slaptos, latentinės.“
Jis vardijo, kad valstybės ir savivaldybių institucijose įgyvendinamos prevencijos programos. Institucijose atliekamos korupcijos rizikos analizės – analizuojamos sritys, kur tam tikra institucija gali būti paveikta korupcijos. Taip pat atliekamas antikorupcinis teisės aktų projektų vertinimas – STT analizuoja, kur projektuose yra spragų, „baltų dėmių“, kur vėliau gali pasireikšti korupcija. Teisės aktų vertinimą atlieka ir jų rengėjai.
„Matant korupcijos problemą, reikia žvelgti kompleksiškai: negalima vien sakyti, kad bausmės per švelnios ar kad STT dirba per mažai žmonių, ar kad prokuratūra nereformuota, blogai dirba. Reikia matyti visumą – ir organizacinę pusę, ir politinę valią, ir pareigūnų geranoriškumą bei iniciatyvą. Jei nebus pareigūnų iniciatyvos, viskas taip ir liks slapta ir nematoma“, – dėstė L. Pakštaitis.
Kova atsieina brangiai
Fonoskopinė ekspertizė kyšininkavimo ar piktnaudžiavimo byloje, kai reikia nustatyti pagal įrašą, ar tikrai to asmens balsas, ar reikalavo kyšio, ar įrašas nesumontuotas, kainuoja iki keliolikos tūkstančių litų, sakė L. Pakštaitis.
„Kad kokybiškai būtų susektas ir vienas žmogus, ir būtų išlaikyta operatyvinė veiklos taktika, reikia 5–6 žmonių. Nėra kaip filmuose, kad vienas agentas užsideda juodus akinius ir seka vienas“, – aiškino L. Pakštaitis.
Tiesa, per pastaruosius porą dešimtmečių korupcijos mastai yra sumažėję – ir ne tik dėl didesnio žmonių sąmoningumo, bet ir dėl modernių technologijų. Vienas tokių pavyzdžių – gatvėse ir keliuose įrengti automatiniai greičio matuokliai, kur žmogaus galimybė įsikišti į procesą sumažėja iki minimumo.
„Tokių nuasmenintų efektyvių technologijų diegimas labai prisideda prie prevencijos. Lygiai kaip ir pinigų pervedimai, susirašinėjimas el. paštu. Tokie dalykai palengvina tiriant korupcijos faktus“, – pastebėjo STT atstovas.
Korupcija versle – verslo reikalas?
Teisės specialistai patvirtino, kad korupcijos esama ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje. Tiesa, pastarajame jis labiau siejamas su verslo etika.
„Verslas turi veikti etiškai pagal sąžiningo verslo, sąžiningos konkurencijos principus. Įtemptomis krizės sąlygomis daugybė verslų priversti susispausti, restruktūrizuotis ar užsidaryti. Verslai kartais neteisėtai tariasi, neteisėtai paperka vieni kitus, kartais galbūt susitaria dalyvaudami dideliuose konkursuose“, – apibendrino korumpuotas sritis privačiame versle L. Pakštaitis.
Vis dėlto, pasak jo, tokia korupcija laikoma neprioritetine.
„Jei mums sunku su korupcija valstybės sektoriuje, tai įsivelti į verslo santykių aiškinimąsi ir taktiniu, ir organizaciniu požiūriu labai keblu. Tokią korupciją turėtų šalinti verslo savivaldos institucijos, federacijos, konfederacijos. Verslininkams teisines paslaugas teikiančių teisininkų kuo didesnis rūpestis turėtų būti, kad nevyktų susitarimai „už akių“. Konkursuose reiktų dalyvauti viešai ir skaidriai, o ne „per pažintis“, kad nesudarytų sandorių išvykę kur nors užsienyje“, – galimus kovos su korupcija versle receptus nusakė STT specialistas.
„Aš esu susidūręs su dviem pavyzdžiais baudžiamosiose bylose, kur policijos pareigūnai stengėsi išvengti atsakomybės, nes patys buvo nufotografuoti stacionarių greičio matuoklių.
Sistema dabar taip sukonstruota, kad būtų skaidru. Pavyzdžiui, Vilniaus vyriausiasis policijos komisariatas ėmėsi labai griežtų priemonių, jei su stacionariu greičio matuokliu užfiksuojamas greičio viršijimas ar kai ne vietoje pastatytas automobilis ir blokuojamas ratas, nėra galimybių papirkti pareigūną – nuotrauka ateina viešai. Procedūra nuasmeninta, efektyvi ir antikorupciniu požiūriu gera ir sveikintina“, – gerus pavyzdžius nurodė L. Pakštaitis.
Bylos nagrinėjamos greičiau ir kokybiškiau
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Olegas Fedosiukas sakė, jog korupcijos bylos, palyginti, pavyzdžiui, su smurtinėmis bylomis, yra kokybiškesnės.
„Korupcinėse bylose problemos tokios, kad sudėtinga atskleisti ir gauti įrodymus. Nukentėjusiųjų nėra – dvi šalys yra patenkintos“, – su lengva ironija sakė teisėjas.
Anot jo, kiekvienas metodas, kuris yra taikomas atskleisti tokio pobūdžio nusikaltimą galimai varžo žmogaus teises ir yra griežtai tikrinamas pagal standartus.
„Strasbūro (Europos Žmogaus Teisių – aut. past.) Teismas jau ne kartą Lietuvą pamokė, ko negalima daryti: negalima provokuoti, reikia turėti pagrindimą, kodėl imamasi operatyvinės veiklos prieš įtariamąjį. Negalima šiaip sau imti ir tikrinti žmogų, teismui ant stalo turi būti „padėti“ dokumentai, o jie slapti ir niekas nenori išslaptinti. Pokalbių pasiklausymas – visada kyla klausimų, ar jie visi, ar išsamūs, skiriamos brangios ir ilgos ekspertizės. Kol viskas paaiškėja, gali ir penkeri metai praeiti, o tuomet jau kitas pažeidimas – per ilgas procesas“, –- vardijo dažniausias kliūtis tirti korupcinius nusikaltimus LAT teisėjas.
Pasak jo, korupcijos bylos teisminis procesas trunka įvairiai. Pavyzdžiui, jei vairuotojas bandė duoti policijos pareigūnui 50 Lt kyšį – byla išnagrinėta ir nuosprendis priimtas gali būti jau po metų. Jeigu didesnės apimties bylai ir pažeidimui atskleisti reikėjo daugiau pastangų, be abejo, trunka ilgai ir gynėjai panaudoja visą „arsenalą“.
Ilgina senaties terminą
Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjas Skirmantas Bikelis atliko tyrimą apie senaties terminų taikymą baudžiant už korupcinio pobūdžio nusikaltimus Lietuvoje. Jis daro išvadą, kad tokiose bylose senatis nėra didelė problema.
„Pagrindinė problema – jų latentiškumas, kad jie apskritai gali netapti žinomi teisėsaugos institucijoms. Pats procesas įvyksta gana greitai ir daugeliu atvejų nesitęsia metų metus“, – sakė S. Bikelis.
Jis išskyrė šalis, kur apskritai nėra senaties – tai anglosaksiškos teisės šalys. Taip pat išskiria ir kitas šalis, pavyzdžiui, Nyderlandus, Skandinavijos šalis, kur baudžiamųjų bylų senaties terminas yra ilgesnis nei Lietuvoje, net ir po Lietuvos baudžiamojo kodekso pakeitimo. Jo teigimu, vieni trumpiausių senaties terminų yra buvusio sovietinio bloko valstybėse. Tiesa, jis pailgintas nuo 5–8 metų iki 8–12 metų.
Teisės instituto direktorius Algimantas Čepas sakė, kad Lietuvoje per metus išnagrinėja apie 300 su korupcija susijusių bylų „ir tai tėra lašas jūroje“.
„Viso pasaulio kriminologijos istorija rodo, kad, jei ieškoma ypatingų būdų stiprinti nusikaltimų kontrolę, bausmes ir kas iš tikrųjų sulaukia realios bausmės, tai būna smulkios žuvelės. Švietimo nepakanka. Tai buvo daroma skaitant paskaitas. Nemanau, kad dauguma kyšį duodančių ar imančių žmonių nesupranta, ką daro“, – sakė A. Čepas, tačiau paklaustas, koks yra jo kovos su korupcija receptas, pripažįsta, kad tokio vienareikšmiško nėra.
Laukia prisidedant visuomenę
STT pranešimus apie galimus korupcijos atvejus iš gyventojų priima telefonu ir elektroniniu paštu. STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romas Zienka sakė, jog tarnyba užtikrina informatoriaus anonimiškumą, tačiau pagal IP adresą jį galima nustatyti.
„Vidutiniškai per metus gauname apie 700–800 gyventojų pranešimų. Iš jų didelė dalis būna tokie, kuriuose nebūna konkrečiai nurodoma apie nusikalstamos veikos požymius. Tik maždaug šimte būna nurodomos visos aplinkybės“, – aiškino R. Zienka.
„Jeigu mums pateikiama informacija ir ji yra vertinga, mes matome, kad suradus tą asmenį, kuris mums pateikė žinių apie nusikaltimą, mes imsimės priemonių jį surasti. Tikrinti visus mes neturime pajėgumų“, – paneigė nuogąstavimus dėl galimo informatoriaus paviešinimo jis.
STT dirba daugiau nei 200 žmonių per metus, atliekama daugiau nei 100 ikiteisminių tyrimų.
Remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktais duomenimis, 2009 m. Lietuvoje iš viso buvo užregistruota 890 korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, arba beveik 23 proc. daugiau nei 2008 m. Tačiau tuo pačiu metu 2010 m. Pasaulinio korupcijos barometro rezultatai rodo, kad kas trečias Lietuvos gyventojas per pastaruosius 12 mėn. yra davęs kyšį.
Mindaugas Linkaitis | Alfa.lt