Pilietis, norintis pranešti apie galimą pažeidimą darbe ar kitoje organizacijoje, pagal šiuo metu Seimui pateiktą Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą apsaugos iš tiesų sulauktų tik tuo atveju, jei kreiptųsi į ikiteismines institucijas ir jei jo pranešimas būtų susijęs tik su korupcine veika.
„Transparency International“ Lietuvos skyrius tikina, kad darbo grupės Seimui pateiktas projektas neatitinka nei pranešėjo apsaugos principų, nei tarptautinių pranešėjų apsaugos standartų. Pasak Sergejaus Muravjovo, TILS vadovo, į kitas institucijas besikreipiantys asmenys, kurie praneša apie kitokio pobūdžio, tačiau visuomenei labai svarbius ir reikšmingus nusikaltimus, taip pat turėtų gauti apsaugą, tačiau jos pagal šį projektą nesulauks.
„Yra daugiau kaip 50 institucijų, jos jau dabar ragina skambinti ir papasakoti apie kokį nors galimą nusižengimą. Kaip valdžios atstovai planuoja apsaugoti tuos žmones?“ – klausia p. Muravjovas.
STT siūlymu
Agnė Bilotaitė, Seimo narių grupės „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė, neslepia, kad įstatymo projekte daugiausia dėmesio nukreipta būtent į korupciją. Tobulinant projektą pirmuoju smuiku sugriežė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
„Šiuo metu mes kalbame apie tą pranešėją, kuris kreipiasi būtent dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Mes bendradarbiavome su STT ir jų buvo tokia pozicija, jie ją argumentuotai pateikė“, – sako p. Bilotaitė. Esą problema ta, kad šiuo metu nėra vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už šią sritį, todėl buvo nuspręsta tai patikėti ikiteisminėms institucijoms.
Ji neatmeta galimybės, kad projektas gali būti patobulintas, tam esą ir yra skirtas siūlymų laikas.
„Tai, ką siūlo STT, iš tiesų yra įstatymo susiaurinimas, jie žiūri į tai per baudžiamojo persekiojimo prizmę. Bet tai nėra pranešėjų apsauga pagal tarptautinę praktiką“, – atkreipia dėmesį TILS vadovas.
Straipsnio autorė – Asta Šerėnaitė