Keli pastarųjų mėnesių faktai: Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys įtariamas reikalavęs 50 tūkst. Lt kyšio, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai sulaikė prokurorą, įtariamą paėmus 30 tūkst. Lt už sprendimo pakeitimą, o prezidentė Dalia Grybauskaitė, apibendrindama pirmuosius kadencijos metus, sako nesitikėjusi tokio korupcijos masto šalyje. Kur slypi korupcijos priežastys ir kaip su jomis kovoti?
Antikorupcinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas teigia niekada nedavęs kyšio policijos pareigūnui, medikui ar kam nors kitam. Jis prisiminė pokalbį su kolegomis iš Estijos. "Jie sako, kad kyšį policininkui gali duoti, kaip ir Lietuvoje. Tačiau yra vienas skirtumas – po kelių valandų atsidursi areštinėje", – tvirtino pašnekovas, akcentuodamas, kad korupcija Lietuvoje yra ne įgimtas ar paveldėtas reiškinys, o demokratinio valdymo stokos ir nebaudžiamumo apraiška.
Skirtingų apklausų ir tyrimų duomenimis, ketvirtadalis Lietuvos gyventojų prisipažįsta bent kartą davę kyšį, dukart tiek tvirtina, kad jį duotų, jeigu kyšis padėtų išspręsti problemas. S.Muravjovas pateikia Lietuvos korupcijos žemėlapio rezultatus, kurie rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį žmonių nuomonė apie kyšininkavimą iš esmės nepasikeitė. „Žmonės tebemano, kad kyšis – geriausia priemonė išspręsti bėdas. Tačiau jie kyšio neduotų, jeigu nematytų tam sąlygų“, – sako TILS vadovas.
Grįždamas prie mūsų valstybei opiausio kyšininkavimo keliuose ir ligoninėse, S.Muravjovas primena, kad sąžiningai mokant mokesčius antrą kartą susimokėti nereikia. „Atėjęs į ligoninę turi gauti paslaugą, už kurią jau esi sumokėjęs. Taip, sudėtinga apie tai kalbėti, nes žmogaus sveikata – jam svarbiausia. Ligoninė nėra vieta, kur gali lengvai moralizuoti. Tačiau turime kurti pasitikėjimą, kad žmogui net nekiltų minčių, jog jis turi susimokėti dar kartą, nes kitaip su juo gali būti pasielgta nepakankamai jautriai“, – aiškino jis, atkreipdamas dėmesį, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje žmonės yra linkę duoti kyšį patys, nors niekas iš jų to neprašo.
Įdomi situacija. Mes klausiame žmogaus, ar jis imtų kyšį. Sulaukiame atsakymo, kad imtų. Tačiau kartu išgirstame nepasitenkinimą, kad su korupcija niekas nekovoja.„Mes ateiname pasiruošę duoti, nes nemanome, kad galėtų būti kitaip. Vairuotojo ir kelių policininko bei paciento ir mediko santykis. Čia gyventojai su kyšiais susiduria dažniausiai. Valstybės lyderiams tai turėtų kelti nerimą, nes šiose aplinkose atsiduriame beveik kiekvienas, tad pamatome realią situaciją. Jeigu nesugebame išspręsti smulkios korupcijos problemų, ką kalbėti apie įstatymų priėmimą, viešuosius pirkimus ar interesų grupių įtaką mūsų valstybės institucijoms“, – kalbėjo TILS vadovas S.Muravjovas.
Kyšį duoda, o dėl korupcijos piktinasi
Korupcijos priežasčių – ne viena. Šio reiškinio tyrinėtojai mini ir žemą pragyvenimo lygį, ir mokesčių sistemos netobulumą, neadekvatų apmokėjimą už darbą, ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei įstatymų spragas. Šalia to Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė Aida Martinkėnienė mini tris būdus, kaip kovoti su korupcija: baudžiamąjį persekiojimą, prevenciją ir švietimą. Tačiau pirmiausia ji atkreipia dėmesį į tai, kad korupcija – ir verslininko bandymas papirkti politiką, ir „atsilyginimas“ medikui už sėkmingą operaciją, ir bet koks piktnaudžiavimas savo tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos.
„Įdomi situacija. Mes klausiame žmogaus, ar jis imtų kyšį. Sulaukiame atsakymo, kad imtų. Tačiau kartu išgirstame nepasitenkinimą, kad su korupcija niekas nekovoja, kad tiek politikai, tiek teisėsaugininkai yra korumpuoti. 100 litų kyšis policijos pareigūnui suprantamas kaip savo problemos išsprendimas, pinigų taupymas. O kai žmogus išgirsta, kad kažkas sulaikytas su 20 tūkst. litų kyšiu, tada jau sako – štai, čia korupcija“, – aiškino A.Martinkėnienė.
Pernai STT surengė 70 antikorupcinio švietimo paskaitų įvairiose valstybės įstaigose, iš jų keliolika – bendrojo lavinimo mokyklose. Tačiau 1999–2004 metais STT vadovavęs Valentinas Junokas sako, kad žmogui, kurį nuo korupcijos atbaido tik galimos sankcijos, o ne moraliniai principai, švietimas nelabai padės. „Jeigu jaunas žmogus šeimoje mato, kad tas, kuris nesąžiningas, pasiekia daugiau ir gyvena geriau, jam nepadės joks švietimas. Kai jaunimo bendruomenė matys kitokį vaizdą – kuo sąžiningesnis esi, tuo geriau gyveni, – tuomet situacija pasikeis“, – „15min“ kalbėjo buvęs STT vadovas.
Aukštesnės pareigos – griežtesnė atsakomybė
V.Junokas teigia matantis, kad prezidentė D.Grybauskaitė inicijuoja daug struktūrinių pakeitimų, susijusių su skaidrumu, tačiau Seimas dar neskelbia rimtos kovos su korupcija. „Paprastas pavyzdys – kiek metų nepriimamas įstatymas, kuriuo politikai, valstybės tarnautojai ir kiti turėtų pagrįsti savo turtą? Be to, kovą su korupcija suaktyvinti padėtų ir kitas įstatymas, aukštas pareigas einantiems žmonėms numatantis gerokai griežtesnę materialinę ir baudžiamąją atsakomybę. Kuo aukštesnės pareigos – tuo didesnė atsakomybė“, – pabrėžė V.Junokas.
Šalies vadovės atstovas spaudai Linas Balsys priminė, kad D.Grybauskaitė jau rinkimų kampanijos metu teigė, kad vienas jos prioritetų – kova su korupcija. „Per pirmus metus ji pamatė esamą situaciją, o dabar imasi visų įmanomų antikorupcinių priemonių: ir įstatymų pataisų, ir kitų mechanizmų, kurie paspartintų kovą su korupcija“, – kalbėjo jis.
Tačiau Seimo Antikorupcijos komisijos narys Jurgis Razma siūlo nedramatizuoti situacijos, nekonkuruoti, kas dramatiškiau pasisakys, o taisyti įstatymų spragas. „Kad ir kiek tobulą Lobistinės veiklos įstatymą priimtume, nemanau, jog santykius tarp žmonių bus įmanoma sutalpinti į kažkokius rėmus, nes Lietuva – maža šalis, aktyvesni žmonės vieni kitus pažįsta. Jeigu jie dėl kažkokio įstatymo pasikalba, nemanau, kad tokį faktą deklaruos. O įstatymas, įtvirtinsiantis atskaitingumą už savo turimą turtą ir pajamas, – reikalingas, todėl rudens sesijoje jį tikimės priimti. Kita vertus, Valstybinė mokesčių inspekcija jau dabar turi galimybes aiškintis, ar asmens įgytas turtas atitinka jo pajamas“, – sakė parlamentaras.
Prezidentės ryžtą kovą su korupcija paskelbti kaip prioritetą labiau vertina premjero patarėjas Virgis Valentinavičius. „Tiek prezidentūroje, tiek Vyriausybėje atsiranda didelė politinė valia. Dabar svarbiausia įveikti rutinos pasipriešinimą, sistemos pasipriešinimą ir parodyti, kad kova su korupcija nėra beviltiškas reikalas“, – tvirtino jis.
„Prieš korupciją – tik žodžiais“
Buvęs TILS vadovas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys Rytis Juozapavičius sako kol kas nematantis nuoširdaus politikų noro. Pasak jo, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, kai buvo keliami antikorupcinės politikos reikalavimai ir reikėjo „sudėvėti vienas kitas geležines klumpes“, politinė bendruomenė darė formalias reformas, norėdama tas klumpes kaip nors sudėvėti.
„Tačiau įstojus ryškių, nuoširdžių, realių permainų nebemačiau. Gal pasakysiu šiurkščiai, bet susidariau įspūdį ir bet kokiomis valios pastangomis negaliu jo atsikratyti – mūsų politinis elitas nenori sumokėti bent kiek didesnės kainos, kad būtų daugiau skaidrumo. Jie tik žodžiais yra už skaidrumą, tačiau sau, savo įtakingiems draugams tų žodžių netaiko. Žodžiais visi yra prieš korupciją, tačiau rimtų antikorupcinių reformų politikai nenori“, – sakė jis.
R.Juozapavičius taip pat atkreipia dėmesį į apklausų duomenis, kurie rodo, jog žmonės smerkia korupciją, tačiau sako duosiantys kyšį, jei tai padės išspręsti jų problemą. „Ką tai rodo? Žmonės jaučiasi negalintys pasipriešinti korupcijai. Jie supranta, kad tai blogai, tačiau nežino kito būdo, kaip išspręsti savo problemas. O ar yra kitas būdas? Lietuva net neturi veikiančio Pareiškėjų apsaugos įstatymo. Žmogus, kuris mėgins pranešti apie korupcijos atvejį, kovoti su sistema, puikiai suvokia, kad jam tai kainuos ir psichinės, ir fizinės energijos, kad jis nebus apsaugotas. Koks žmogus galėtų to norėti?“ – paklausė pašnekovas.
"15 minučių"