2009 metų pabaigoje bendrovė „Siemens“ sutiko sumokėti beveik 1 mlrd. EUR dydžio baudas už korupcinius sandorius, kuriais ji siekė sau palankių sprendimų. Kovo pabaigoje JAV teismas nubaudė bendrovę „Daimler“ 185 mln. USD bauda už kyšininkavimą 22 pasaulio valstybėse. Šiuo metu JAV ir Vokietijos prokurorai tiria, ar „Hewlett-Packard“ nėra mokėjusi milijoninės vertės kyšių Rusijoje. Tai, kas prieš dešimtmetį atrodė neįmanoma, tampa tikrove: didysis verslas, dar visai neseniai lengva ranka mokėjęs „palengvinimo mokesčius“, dabar priverstas susimąstyti.
„Ilgainiui neatsakingas elgesys virsta didžiuliais materialiais ir moraliniais nuostoliais. Kita vertus, pasauliniai antikorupciniai standartai įsigalios ir Lietuvoje. Tai – tik laiko klausimas“, – teigia Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas ir šios organizacijos tarptautinės direktorių valdybos narys, bei Arvidas Halvorsenas, „Transparency International“ Norvegijos skyriaus valdybos narys, buvęs bendrovės HYDRO vyriausiasis viceprezidentas.
Anksčiau – tabu, dabar – viešai pripažįstamas blogis
Sergejus MURAVJOVAS, Arvidas HALVORSENAS
„Ilgainiui neatsakingas elgesys virsta didžiuliais materialiais ir moraliniais nuostoliais. Kita vertus, pasauliniai antikorupciniai standartai įsigalios ir Lietuvoje. Tai – tik laiko klausimas“, – teigia Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas ir šios organizacijos tarptautinės direktorių valdybos narys, bei Arvidas Halvorsenas, „Transparency International“ Norvegijos skyriaus valdybos narys, buvęs bendrovės HYDRO vyriausiasis viceprezidentas.
Siekdamos sau palankių sprendimų neleistinomis priemonėmis, Vakarų bendrovės vis dažniau patenka į žiniasklaidos akiratį, griauna savo reputaciją ir sulaukia teismo nuosprendžių. Nuo 2006 metų vien Jungtinių Amerikos Valstijų valdžia pagal JAV Korumpuotos veiklos užsienyje įstatymą (angl. – Foreign Corrupt Practices Act) pradėjo 38 bylas. Tai yra daugiau nei per pirmuosius trisdešimt metų nuo šio įstatymo taikymo pradžios 1977 metais.
Kita vertus, atsakingo verslo reputaciją pelniusios bendrovės turi aiškų visuomenės palaikymą. 2009 metų „Transparency International“ Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, daugiau nei pusė pasaulio gyventojų yra pasiryžę mokėti daugiau, bet pirkti korupcija nesusitepusių bendrovių produktus. Itin daug taip nusiteikusių pirkėjų yra Pietų Amerikos, Afrikos, Artimų Rytų ir Vakarų Europos valstybėse. Rytų Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos gyventojai tam skiria bene mažiausiai dėmesio, bet akivaizdu, kad bendrovės į šias tendencijas negali nekreipti dėmesio.
Rusijos vilionės ir pavojai
Korupcija privačiajame sektoriuje iš tabu tampa viešai pripažintu blogiu. Korumpuotas elgesys yra pernelyg rizikingas. Vakarų kapitalo bendrovė, galėdama pasirinkti, kur investuoti, iš dviejų vienodų valstybių rinksis šalį, kurios korupcijos lygis mažesnis. Pavyzdžiui, praėjusiais metais tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui Estijoje sudarė 8 463 EUR ir buvo triskart didesnės negu vienam gyventojui Lietuvoje. 2009 metais „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Estijai skyrė 6,6 balo, o Lietuvai – 4,9 balo. Perkopusi KSI 5 balų slenkstį, šalis yra laikoma pajėgia kontroliuoti korupciją. Korupcijos paplitimas šalyje yra vienas rodiklių, į kurį atsižvelgia konsultacinės bendrovės, vertinančios investavimo riziką, ir pačios užsienio bendrovės.
Be abejo, visada atsiranda bendrovių, susigundančių galimais pasakiškais pelnais. Regis, vargu ar investuotojams turėtų rūpėti, kad Rusijos Korupcijos suvokimo indeksas tesiekia 2,2 balo, o užsienio bendrovės nuolat rizikuoja tapti valstybės tarnautojų, politikų ar organizuoto pasaulio reketavimo aukomis. Prieš kelerius metus dažnas verslininkas turbūt būtų pasakęs, kad potencialus pelnas Rusijoje nustelbia bet kokią riziką. Bet pažiūrėkite, kiek stambių pasaulinio lygio įmonių jau įklimpo į Rusijos korupcijos liūną ir dabar yra priverstos karštligiškai taisyti savo reputaciją. Pavyzdžiui, šių metų vasario viduryje švedų baldų pramonės gigantas IKEA, skiriantis ypatingą dėmesį savo veiklos skaidrumui ir atskaitingumui, atleido du Rusijos padalinio vadovus dėl žemesnės grandies darbuotojų korupcijos.
Tai – labai skaudūs smūgiai pasaulinio lygio bendrovių reputacijai. Todėl šių metų balandžio viduryje daugiau nei 50 Vakarų kapitalo bendrovių viešai pasižadėjo nemokėti kyšių Rusijoje. „Transparency International“ kolegos mano, kad tai – sunki užduotis, bet pagirtina iniciatyva. Manoma, kad korupcijos „kaina“ šioje šalyje kasmet gali sudaryti iki 300 mlrd. USD.
Užsienio įstatymai – ir lietuviams
Tai turėtų būti aktualu ir Lietuvos verslininkams. 2009 metais Rusija buvo didžiausia Lietuvos eksporto rinka. Tai reiškia, kad Lietuvos verslininkams, politikams ir valstybės tarnautojams neabejotinai tenka susidurti su šios valstybės atstovais ir jos verslo realybe.
2008 metų „Transparency International“ Kyšininkavimo užsienyje indekso (KUI) duomenimis, labiausiai užsienio valstybių tarnautojams, politikams bei politinėms partijoms yra linkę duoti kyšį Rusijos (5,9 balo) ir Kinijos (6,5 balo) verslininkai, kai 0 reiškia visiškai korumpuotą verslo praktiką užsienyje, o 10 – labai skaidrią verslo praktiką. KUI matuojami 22 ekonomiškai įtakingiausių ir daugiausiai eksportuojančių bei investuojančių pasaulio valstybių bendrovių kyšininkavimo mastai užsienyje. Šie skaičiai turi priversti susimąstyti – juk turime reikalą su galimai labai korumpuota valstybe – ir eksportuodami, ir sulaukdami investicijų į mūsų ūkį.
Lietuviai taip pat negali kyšininkauti svetur: 2006 metais Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją ir, vykdydama prisiimtus įsipareigojimus, privalo kriminalizuoti užsienio valstybių pareigūnų papirkimą. Konvencija taip pat numato, kad valstybės turėtų svarstyti galimybę priimti reikiamus teisės aktus ir imtis kitų būtinų priemonių dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už kyšininkavimą privačiajame sektoriuje.
Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą ir papirkimą. Remiantis Kodekso nuostatomis, turi būti baudžiami tiek valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, kurie priėmė, sutarė priimti ar reikalavo kyšio, tiek asmenys, kurie pažadėjo, pasiūlė duoti ar davė kyšį valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui ar tarpininkui. Trumpai tariant, baudžiami abu – ir duodantis, ir imantis kyšį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu kyšininkavimo sankcionavimas apsiriboja valstybiniu sektoriumi, nes Lietuvos baudžiamoji teisė nenumato atsakomybės už kyšininkavimą tarp dviejų privačių asmenų.
Tačiau Lietuvos verslininkai neturėtų būti ramūs, laikydamiesi tik nacionalinėje teisėje įtvirtintų nuostatų. Svarbūs yra ir kitų šalių įstatymai, kurie gali būti taikomi ir Lietuvos piliečiams. Pavyzdžiui, nuo 1977 metų galiojantis JAV Korumpuotos veiklos užsienyje įstatymas ir vos mėnesio senumo Jungtinės Karalystės Kyšininkavimo įstatymas, kuris turėtų įsigalioti iki šių metų pabaigos. Šiuos aktus vienija tai, kad jie gali būti taikomi eksteritorialiai, t. y. už valstybių ribų. Tarkim, JAV įstatymo atveju tai reiškia, kad kriminalizuojama bet kurioje pasaulio valstybėje padaryta korupcinė veika, jei ji turi kokį nors ryšį su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Taigi, jei Lietuvos verslas turi nors kokių sąsajų su JAV – ar tai būtų darbuotojas, dirbantis JAV teritorijoje, ar prekės, eksportuojamos į JAV, – šis įstatymas bus taikomas ir Lietuvos bendrovei.
Tokiu pat principu veikia ir naujasis Jungtinės Karalystės įstatymas, bet pastarojo užmojai dar platesni. Jei JAV Korumpuotos veiklos užsienyje įstatymas taikomas tik valstybės tarnautojų kyšininkavimui, tai JK įstatymas bus taikomas ir kyšininkavimui tarp privačių asmenų, draus ne tik kyšius, bet ir „palengvinimo mokesčius ir netgi dovanas verslo partneriams“.
„Minkštosios“ priemonės
Dažnai susidaro įspūdis, kad Lietuvos verslininkai neįvertina visų neatsakingo elgesio pasekmių. Jie duoda kyšius Lietuvoje, atvirai giriasi savo sugebėjimais plėtoti verslą Rytų kaimynėse ir vaidinti tarpininko vaidmenį tarp Vakarų bendrovių, nenorinčių įsivelti į galimus korupcinius sandorius tiesiogiai, ir kaimyninių šalių verslininkų. 2008 metų pabaigoje „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikto Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, per pastaruosius penkerius metus 23% įmonių vadovų prisipažįsta davę kyšį. 63% verslininkų duotų kyšį, jei jiems reikėtų spręsti labai svarbią verslo problemą, ir už jos sprendimą būtų laukiama kyšio. 76% mano, kad kyšio davimas padeda spręsti problemas.
Prieš kelias savaites kartu su „Baltic Management Institute“ surengtame nemokamame seminare Lietuvos verslo atstovams „Kaip įmonės gali pažaboti korupciją“ kalbėjome apie korupcijos rizikos valdymo svarbą ir praktinius būdus, kaip įdiegti antikorupcines priemones bendrovės viduje. Kalbėjome apie tai, kad rimtos save gerbiančios bendrovės nori sąžiningų ir skaidrių sąlygų konkuruoti, kurios būtų pagrįstos produktų ir paslaugų kaina, kokybe bei pateikimo laiku. Jei verslas gauna užsakymų ir siekia pelno korumpuotai, jis rizikuoja greitai prarasti tikrąją savo veiklos kontrolę ir įsivelti į žaidimus su nenuspėjamomis bei neskaidriomis taisyklėmis.
Europos Sąjungos valstybės daugiau dėmesio skiria viešųjų finansų skaidrumui, o gyventojai nori žinoti, kur keliauja mokesčių mokėtojų pinigai. 2009 metais vien viešųjų pirkimų vertė Lietuvoje sudarė daugiau nei 9 mlrd. Lt. Šių metų balandį Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą paskelbė Lietuvos stambiausių perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų sąrašus. Tai tik mažas žingsnis į priekį, bet jau dabar galime klausti, kokios yra galimos sąsajos tarp sąrašuose įrašytų perkančiųjų organizacijų ir paslaugas bei prekes teikiančių bendrovių. Aišku viena – nuo šiol viešųjų pirkimų skaidrumas nenumaldomai turės didėti, nes mokesčių mokėtojai turi teisę žinoti apie kiekvieną sudarytą viešųjų pirkimų sutartį. Kaip rodo Graikijos pavyzdys, korupcijos ir neskaidrumo kaina yra pernelyg didelė, kad būtų nepaisoma jos pasekmių. Verslo lyderiai seniai žino, kad skaidrumas ir atskaitingumas didina darbuotojų lojalumą ir skatina pirkėjų pasitikėjimą. Pasaulyje ir Lietuvoje egzistuoja įvairios atskaitingo verslo gairės, kuriose antikorupcijai ir skaidrumui skiriama daug dėmesio. Pavyzdžiui, „Transparency International“ yra paruošusi „Kovos su kyšininkavimu verslo principus“ su korupcija kovojančioms bendrovėms. Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo, savanoriškos tvaraus verslo iniciatyvos, jungiančios keliasdešimt įmonių Lietuvoje ir tris tūkstančius bendrovių pasaulyje, dešimtasis principas yra skirtas užtikrinti atskaitingo verslo dėmesį antikorupcinėms priemonėms. Nuo 2011 metų pradžios visi Pasaulinio susitarimo nariai, tarp kurių Lietuvoje yra „Statoil“, SEB bankas ir „MG Baltic“, privalės teikti informaciją pagal septynis privalomus ir penkiolika pasirinktinių rodiklių. Tai yra būdas užtikrinti, kad antikorupciniai bendrovių įsipareigojimai neliktų vien tušti pažadai.
Šių „minkštųjų“ priemonių tikslas – padėti verslui laikytis tam tikrų tvarios veiklos standartų. Antikorupcinėje veikloje galima ir nedalyvauti, nesilaikyti skaidrumo ir atskaitingumo standartų, bet ilgainiui neatsakingas elgesys virsta didžiuliais materialiais bei moraliniais nuostoliais. Kita vertus, pasauliniai antikorupciniai standartai įsigalios ir Lietuvoje. Tai – tik laiko klausimas.