Lapkričio 25 d. LR Prezidentūroje buvo suorganizuota pirmoji diskusija apie Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą.
„Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS), STT, FNTT, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento atstovai diskutavo, kaip garantuoti teisinę apsaugą apie korupciją ir kitas neteisėtas veikas pranešusiems šalies gyventojams, analizavo naują Pranešėjų apsaugos įstatymo redakciją bei šio įstatymo taikymo galimybes, kitų šalių patirtį ginant apie korupciją pranešančius žmones nuo galimo persekiojimo ir susidorojimo.
„Transparency International" duomenimis, 2009 m. šalies Korupcijos suvokimo indeksas padidėjo, tačiau Lietuva vis dar yra tarp valstybių, kurios laikomos nesugebančiomis kontroliuoti korupcijos. Specialistų teigimu, visuomenės įtraukimas į kovą su kyšininkavimu – vienas veiksmingiausių korupcijos prevencijos būdų. Šalies gyventojai raginami būti pilietiškais ir, pastebėjus korupcijos atvejus, pranešti specialiosioms tarnyboms. TILS tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2008" rodo, kad daugiau nei 85% respondentų pranešėjus laiko drąsiais ir pilietiškais žmonėmis, tačiau Lietuvoje iki šiol nėra tokius pranešėjus ginančio įstatymo. Pranešėjo statusas ir apsauga neapibrėžta ir jokiuose kituose nacionalinės teisės aktuose, todėl nesitaikstyti su korupcija nusprendę šalies gyventojai nėra ginami nuo galimo persekiojimo ar administracinio susidorojimo (pvz., atleidimo iš darbo).
Ankstesnė iniciatyva – „Pareiškėjų, pranešusių apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus apsaugos įstatymo" projektas Seime buvo užregistruotas prieš penkerius metus – 2004 m. kovo 30d., tačiau buvo pripažintas tobulintinu ir nepriimtas iki šiol.
Užtikrinti tinkamą pranešėjų apie korupciją teisinę apsaugą Lietuvą įpareigoja JT konvencijos prieš korupciją 33 straipsnis bei Civilinės teisės konvencijos dėl korupcijos 9 straipsnis. Tarptautiniai ekspertai jau prieš trejus metus atkreipė Lietuvos dėmesį, kad nėra adekvačių pranešėjų apsaugos taisyklių ir kad konkrečių šios srities teisės aktų trūkumas gali būti laikomas visos sistemos silpnąja vieta. Pernai Tarptautinė organizacija „Global Integrity" pranešėjų apsaugos teisinę bazę Lietuvoje įvertino 17 balų iš 100 galimų.
Išanalizavęs pranešėjų apsaugos problemą „Transparency International" Lietuvos skyrius parengė naują Pranešėjų apsaugos įstatymo redakciją, kurioje aiškiai apibrėžiama pranešėjo sąvoka ir statusas, pranešėjams teikiamos apsaugos sąlygos ir priemonės.