Parama nevyriausybininkams – biurokratinių taisyklių spąstuose
Eglė Digrytė, www.DELFI.lt
Spjauti į geranoriškai siūlomus tūkstančius šiais laikais galėtų nebent turtuoliai. Tačiau dvi Lietuvos organizacijos, paprašiusios Norvegijos siūlomos paramos, o vėliau pabūgusios įklimpti į biurokratinių reikalavimų liūną mūsų šalyje, jos atsisakė. Nevyriausybininkai suskaičiavo, kad projektui rengti ir dokumentams tvarkyti skirtas laikas bei žmonių darbas bus vertas daugiau, nei prašoma suma.
„Negalima nevyriausybiniam sektoriui taikyti biurokratinio pasaulio mechanizmų ir žiūrėti į jį kaip į potencialų priešą ar nusikaltėlį, kurio kiekvieną žingsnį reikia kontroliuoti", – DELFI teigė vienos iš šių organizacijų – Pilietinės vistuomenės instituto (PVI) direktorius Darius Kuolys.
„Žiūrint iš šalies, man tokia situacija atrodo nesuvokiama. Tai yra pavojaus signalas, kad kažkas negerai projekto įgyvendinimo sąlygose", – taip susiklosčiusią padėtį įvertino tarptautinės su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) direktorius Sergejus Muravjovas.
Prašė 71 mln. Lt, bet tiko tik kas ketvirtas projektas
Siekdami prisidėti prie ekonominės ir socialinės atskirties mažinimo Lietuvoje bei kai kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas sukūrė taip vadinamus Europos ekonominės erdvės (EEE) bei Norvegijos finansinius mechanizmus.
Vien pagal pastarąjį, 2004-2009 m. mūsų šaliai buvo numatyta daugiau nei 40 mln. eurų, dar 27 mln. eurų šiems metams buvo numatyta pagal EEE finansinį mechanizmą (iš viso – per 230 mln. Lt). Į šią paramą leista pretenduoti juridiniams asmenims, kurie veikia vadovaudamiesi viešaisiais, o ne pavienių asmenų ar komerciniais interesais: valdžios institucijoms, švietimo įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), bendruomenėms.
Koordinuojančia institucija paskirta Finansų ministerija, įgyvendinančia – viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, o administruojančia atranką – dar viena viešoji įstaiga – Projektų valdymo centras. Kitose šalyse šį procesą esą koordinuoja ne valdžios institucijos, o specialios organizacijos.
Pinigams skirstyti Lietuvoje buvo įkurti trys fondai: NVO, Gebėjimų stiprinimo ir Bendradarbiavimo. Pernai buvo pateikta 390 paraiškų lėšoms iš NVO fondo gauti, didžioji dalis jų buvo perduotos tolesniam vertinimui.
Bendra prašoma paramos suma viršijo 71 mln. Lt. Visapusiškai įvertinus pageidavimus, finansavimas buvo skirtas maždaug 100 projektų. Jie surinko daugiausiai balų, skirtų įvertinus įvairius aspektus.
„Sarginio šuns" funkcijos nepatiko
Dar žiemą paaiškėjo, kad į paramą preliminariai pretenduoja Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) ir PVI. Pirmasis prašė 345 tūkst. Lt, antrasis – 71 tūkst. Lt. Liepą ŽTSI sulaukė žinios, kad jo Gebėjimų užtikrinti tarptautinius žmogaus teisių standartus Lietuvoje gerinimo programa buvo įvertinta palankiai ir jam skiriama kiek daugiau nei 200 tūkst. Lt.
Tuomet įsisuko karuselė: organizacija paprašyta skubiai pasirašyti sutartis su partneriais, vėliau – taip pat skubiai įveikti kitas procedūras. Beje, lėšos pasiektų NVO kaip kompensacijos, kitaip tariant, šios leistų savo pinigus, o išlaidos vėliau būtų padengiamos. Tačiau įvertinę, kiek reikės sugaišti laiko ir įdėti darbo rengiant dokumentus, organizuojant konkursus bei vykdant kitas procedūras, abu institutai paramos atsisakė (tiesa, finansuojamų projektų sąraše iki šiol minimi abu institutai).
Anot ŽTSI projektų vadovės Dovilės Šakalienės, norint suprasti, kaip gauti ir panaudoti paramą, reikia visų pirma sėsti mokytis įvairių taisyklių. Kai kurių iš jų net pavadinimai netelpa į vieną eilutę, pavyzdžiui, Pirkimų taisyklės Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir Norvegijos finansinio mechanizmo paramos gavėjams, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
Be to, ŽTSI esą buvo paprašytas atsisakyti daugumos vadinamųjų sarginio šuns funkcijų: neleisti Žmogaus teisių apžvalgos, pamiršti strateginį bylinėjimą. Institutui palikta galimybė organizuoti renginius, Antidiskriminacijos savaitę ir pan.
Vienas darbuotojas – vien ataskaitoms rengti
D. Kuolio teigimu, jo vadovaujamas institutas nemažai nuveikė – parengė projektą ir jau buvo „laimėjęs pinigus", kurių, atsižvelgdamas į nevyriausybinio sektoriaus dydį ir poreikius, prašė ne itin daug. Tačiau galiausiai paramos PVI atsisakė, nusprendęs, kad toks mechanizmas remti nevyriausybinį sektorių nėra tinkamas.
„Norvegijos vyriausybė norėjo padaryti gerą darbą – paskatinti nevyriausybinio sektoriaus plėtrą, bet taip nebus jokio postūmio. Nežinia kodėl, kaip sprendėja buvo pasirinkta Finansų ministerija, o pinigai atiduoti į biurokratų rankas. Taikyti nevyriausybiniam sektoriui biurokratinio pasaulio mechanizmus ir žiūrėti į jį kaip į potencialų priešą ar nusikaltėlį, kontroliuoti kiekvieną jo žingsnį… Pačiose Skandinavijos valstybėse taip nedaroma", – DELFI sakė instituto direktorius.
Anot D. Kuolio, gavus paramą būtų reikėję skirti vieną žmogų vien ataskaitoms rengti.
„Būtume turėję skirti daugiau energijos, laiko ir kitų sąnaudų nei gavę paramos. Viską susumavus pasirodė, kad šie pinigai nesustiprintų instituto. Pagalvojome, kam mums to reikia", – kalbėjo pašnekovas.
NVO reikėtų pamiršti kitą veiklą?
Finansų ministrei Ingridai Šimonytei ir Projektų vadybos centro direktoriui Vytautui Stankevičiui adresuotame laiške ŽTSI ir PVI nurodė esantys priversti atsisakyti savo projektų. Pasirašę sutartis ir susipažinę su taisyklėmis, institutai pareiškė, kad „taisyklės suformuluotos neatsižvelgiant į nevyriausybinio sektoriaus specifiką, nepagrįstai apsunkina projekto įgyvendinimą ir kelia abejonių, ar projekto administravimas pagal minėtus reikalavimus neužims daugiau laiko nei projekte numatytų veiklų įgyvendinimas".
Nevyriausybininkai spėjo, kad kitai veiklai laiko tiesiog nebeliks. Ilgos ir sudėtingos taisyklės esą reikalauja „neproporcingų laiko bei žmogiškųjų išteklių sąnaudų". NVO prašomos sudaryti pirkimų planus ir mokėjimų grafikus, komisijas pirkimams vykdyti, suformuluoti perkamų paslaugų technines specifikacijas, parengti vertinimo kriterijus ir atlikti paslaugų tiekėjų kvalifikacijos patikrinimus, paviešinti informaciją žiniasklaidoje, organizuoti pirkimų konkursus, parengti daugybę įsakymų dėl žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių.
Tuo užsiimant esą tektų apleisti kitą veiklą. ŽTSI ir PVI direktoriai Henrikas Mickevičius bei D. Kuolys tvirtino, kad minėtos taisyklės nepritaikomos nevyriausybiniam sektoriui, kuris turi itin ribotus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, dažnai remiasi savanorių pagalba. Nors įstatymai nereikalauja, kad NVO skelbtų viešųjų pirkimų konkursus, šiame projekte numatytas reikalavimas skelbti tokius konkursus, perkant paslaugas (prekes) už daugiau nei 20 tūkst. Lt. Beveik 40 psl. užimančios taisyklės net menkiems pirkimams reikalauja sudaryti komisiją iš ne mažiau kaip trijų asmenų, kuri turi dirbti pagal specialiai parengtą reglamentą, išsamiai tikrinti paslaugų tiekėjų kvalifikacijos kokybę, o komisijos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti techninių, ekonominių ir teisinių žinių.
Dalį reikalavimų institutai pavadino pertekliniais, ypač atsižvelgiant į menkas darbuotojų pajėgas. Pavyzdžiui, kartu su kiekvienu mokėjimo prašymu reikalaujama pateikti audito ataskaitą. Šias NVO papiktino skirtingi terminai: dokumentams parengti esą skirtas itin trumpas laikas (10-15 dienų), o jų nagrinėjimui – keliskart ilgesnis su galimybe pratęsti.
Lėšų atseikėjo galvijų veisėjams ir kungfu meistrams
Laiške atkreiptas dėmesys, kad parama nesuteikta „aktyvioms pilietinei visuomenei atstovaujančioms organizacijoms" (Raudonojo kryžiaus draugijai, NVO informacijos ir paramos centrui, viešajai įstaigai „Bernardinai.lt“). Tuo tarpu „nieko bendro su pilietine visuomene neturinčios organizacijos, kurių veikla yra rekreacinio pobūdžio", šią paramą gavo.
Pinigų skirta tokioms organizacijoms, kaip „Gyvenimo ir tikėjimo institutas", N. Kazakovos kompiuterių mokykla, Vilniaus oreivių, Telšių rajono verslininkų, Lietuvos galvijų veisėjų, Lietuvos sodininkų bendrijų ir Baltijos Wing Tsun kungfu asociacijos, Lietuvos sekmadienio futbolo lyga, Lietuvos advokatūra.
„Nėra aišku, kaip stiprina nevyriausybinį sektorių žmonių mokymai laipiojimo ir kalnų sporto veikloje, oreivių gebėjimų stiprinimas ar Pažaislio, kaip kultūros, gamtos ir visuomenės vienovės, rėmimas", – pažymėjo H. Mickevičius ir D. Kuolys.
Paramą gavusių ir negavusių projektų sąrašai PVI direktoriui sukėlė abejonių dėl jų atrankos skaidrumo ir dėl juos vertinusių ekspertų darbo kokybės: „Yra tam tikrų projektų, kur gali įtarti tam tikrų galios struktūrų lobizmą."
„Transparency International" atstovai paramos negavo
Vertintojų filtro nepraėjo ir TILS, prašęs beveik 118 tūkst. Lt. Jo direktorius Sergejus Muravjovas atsisakė komentuoti šį sprendimą, tačiau pripažino, kad lėšų panaudojimo tikslingumas ir administravimo procedūros kelia įvairių minčių.
„Tai, kad organizacijos, laukusios metus, atsisakė įgyvendinti laimėtus projektus, rodo, jog kažkas yra negerai. Mano žiniomis, kai kurios NVO atsisakė finansavimo, nes suprato, kad nepajėgs tinkamai ir sąžiningai įgyvendinti visų keliamų reikalavimų. Žiūrint iš šalies, man tokia situacija atrodo nesuvokiama. Juk šio finansavimo tikslas yra stiprinti NVO pajėgumus ir efektyvų įsitraukimą į valstybės gyvenimą", – DELFI kalbėjo pašnekovas, pažymėdamas, jog būtina sudaryti tokias projekto įgyvendinimo sąlygas, kad atrinktos NVO galėtų įvykdyti reikalavimus ir gauti lėšų, o projektai būtų įgyvendindami skaidriai ir efektyviai.
„Blogai, kai NVO laimi finansavimą ir atsisako pinigų. Tai yra pavojaus signalas, kad kažkas yra negerai projekto įgyvendinimo sąlygose, o planuotas galutinis tikslas vargu ar bus pasiektas", – pridūrė S. Muravjovas. Anot jo, problema yra tai, kad iki šiol Lietuvoje nėra aiškaus NVO ir viešosios naudos apibrėžimo.
Be to, jis priminė prieš porą metų atliktą tyrimą, kuriame daugiau nei 40 proc. apklaustų NVO atstovų nurodė neskaidriausiu laikantys aiškių finansavimo kriterijų valstybės ar savivaldybės rengiamuose konkursuose nebuvimą.
Pasiskundė ir Norvegijos ambasadoriui
Panašų laišką ŽTSI ir PVI nusiuntė Norvegijos ambasadoriui Lietuvoje Steinarui Giliui bei finansinių mechanizmų biuro direktoriui Stinei Andresenui. Anot institutų vadovų, NVO reikia neproporcingai didelių resursų, kad nepažeistų taisyklių ir atitiktų reikalavimus. Norvegijos ambasadoje dirbanti EEE fondų koordinatorė Inga Aalia pripažino, kad reikalavimų pretendentams į paramą keliama daug, bet juos nustatė pati Lietuva, o lėšų skyrėjai į šį procesą negali kištis.
„Yra reikalavimai dėl skaidrumo, atsakomybės. Tokie Lietuvos įstatymai, jų turi būti laikomasi. Steigiant fondą su donorais derinamos tik pagrindinės sąlygos. Kiti reikalavimai yra skelbiami iš anksto, juos organizacijos žino. Labai gaila, jei kažkurios organizacijos nusprendė, kad reikalavimai yra per dideli", – DELFI sakė ji.
Paklausta, ar neapmaudu, kad geranoriškai skirami pinigai dėl biurokratinių reikalavimų nepasiekia tų, kuriems lėšų labiausiai reikia, I. Aalia diplomatiškai pasidžiaugė, kad net šimtas organizacijų sugebėjo įrodyti esančios vertos paramos, kuri padės sustiprinti nevyriausybinį sektorių. Tačiau ji vylėsi, kad paaiškėjus įvairiems nesklandumams ateityje lėšų dalinimo procedūros bus patobulintos.
„Taisyklės turi garantuoti tinkamą lėšų panaudojimą"
Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Jovita Girlevičiūtė, atsakydama į DELFI klausimus, pabrėžė, kad paramos panaudojimą reglamentuojančios taisyklės turi garantuoti, jog „atrinktiems ir patvirtintiems projektams skirtos paramos lėšos būtų panaudotos tinkamai – tai reiškia skaidriai, ekonomiškai efektyviausiu būdu, laikantis nacionalinių įstatymų bei donorų nustatytų reikalavimų".
Anot jos, NVO fondo paraiškų konkursas atskleidė didelį finansinės paramos nevyriausybiniam sektoriui poreikį, kuris lėmė didelę konkurenciją tarp pateiktų paraiškų.
„Konkurso ir projektų įgyvendinimo sąlygos bei administravimo tvarka visiems pretendentams į paramą buvo vienodos ir iš anksto žinomos. Paramos lėšos buvo skirtos ne organizacijoms, o projektams, atitinkantiems NVO fondo tikslus ir reikalavimus.
Parama, atsižvelgiant į ribotą NVO fondo biudžetą, skirta aukščiausiais balais įvertintiems projektams, praėjusiems visus vertinimo etapus (projektų vertinimo kriterijai iš anksto buvo paskelbti gairėse pareiškėjams", – pažymėjo J. Girlevičiūtė. Tiesa, ministerijos komentaro dėl sudėtingų taisyklių ir komplikuotos bei didelių sąnaudų reikalaujančios paramos gavimo procedūros ji nepateikė.