Korupcijos suvokimo indekso ir Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimų rezultatai rodo, kad antikorupcinė situacija Lietuvoje iš esmės nesikeičia. Tiek praeitų, tiek šių metų „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indeksai rodo, jog Lietuva yra tarp Europos Sąjungos autsaiderių ir siekiant pažaboti korupciją teks atlikti dar nemažai darbų.
Kaip ir bet kuri antikorupcinė priemonė, teisingumo ministro R. Šimašiaus siūlomas valstybės tarnautojų korupcijos atsparumo testas potencialiai gali prisidėti prie antikorupcinės situacijos Lietuvoje gerinimo, tačiau vargu, ar vien šis testas gali pakeisti situaciją iš esmės. Norint efektyviai kovoti su korupcija valstybiniame sektoriuje privalu įdiegti bent keletą papildomų antikorupcinių priemonių bei efektyviau įgyvendinti jau esamas. Galų gale, turime realiai pradėti taikyti „vieno langelio principą“, kai žmogus atėjęs į valstybinę įstaigą galėtų gauti visą informaciją ir sutvarkyti dokumentus vienoje vietoje. Valstybės pareigūnų sprendimai taip pat turėtų būti viešinami ir pasiekiami elektroninėje erdvėje. Didesnis atskaitingumas ir viešumas dar labiau sumažintų terpę valstybės tarnautojų korupcijai.
Suprantu, kad teisingumo ministro siūloma priemone siekiama įbauginti valstybės tarnautojus neimti kyšių.Tačiau tuo pat metu, turime įgalinti piliečius naudotis savo teisėmis bei nebijoti pranešti apie kyšio reikalavimą ar kitus galimus korupcijos atvejus. Manau, šiuo metu daugelis žmonių šito nedarytų. Pavyzdžiui, Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dauguma lietuvių mano, kad pranešėjai, t.y. žmonės pranešantys apie galimus korupcijos ar neteisėtos veiklos atvejus, yra pilietiškai brandūs ir drąsūs žmonės, tačiau vargu ar praneštų apie korupciją patys. Tik 2-3 procentai žmonių iš tiesų kreipiasi į karštąsias ar pagalbos linijas.
Neigiamas požiūris į pranešėjus yra, visų pirma, sovietinis palikimas. Privalome atsikratyti šio stereotipo, jei siekiame tapti tikrais Europos piliečiais. Bet kokia iniciatyva gali gerai atrodyti popieriuje, tačiau ji bus veiksni tik užtikrinus valstybinių įstaigų, kurios privalo šią iniciatyvą vykdyt, pajėgumus. Dabartinėmis sąlygomis, kai mūsų valstybė išgyvena ekonominę krizę, yra karpomi atlyginimai, ir mažinami etatai, tai tampa dar didesne problema. Manau, šiuo metu vienas iš nedaugelių būdų padidinti antikorupcinį potencialą yra piliečių įtraukimas į antikorupcinę veiklą. Tai galimą efektyviai padaryti tik apsaugojant piliečius nuo galimo persekiojimo. Lietuvoje nėra pareiškėjų apsaugos įstatymo, todėl TILS aktyviai dalyvauja tokio įstatymo projekto rengime.
Žmonės pranešantys apie korupciją yra sąmoningi mokesčių mokėtojai, kurie naudojasi savo teise reikalauti iš valstybės tarnautojų atskaitingumo, viešumo ir jų veiksmų pagrįstumo. Kitaip vargu ar galima tikėtis konkrečių permainų valstybėje. Juk norime pakeisti ne vieną ar kitą tarnautoją, bet pačią sistemą, o ji keičiasi labai lėtai. Kita vertus, jei norime permainų, privalome jose dalyvauti patys. Priešingu atveju keisis valstybės tarnautojai, tačiau vyraus tas pats nepotizmas. TILS tyrimai rodo, kad patys valstybės tarnautojai teigia, jog pagrindinė korupcijos išraiška valstybės tarnyboje yra nepotizmas, tai yra giminių ir bičiulių protegavimas. Tad jei bus nuspręsta įgyvendinti teisingumo ministro iniciatyvą, svarbu užtikrini, kad ji vyktų atskaitingai, galima būtų aiškiai suprasti, kodėl yra daromi vieni ar kiti veiksmai, ir kodėl vieni ar kiti valstybės tarnautojai yra atleidžiami. Pareigūnai turi vykdyti tokį darbą labai atskaitingai, kitaip tai gali eilinį kartą sukelti pagrindo įtarimams bei apkalboms.