„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) lyginamojo „Žvalgomojo žiniasklaidos atskaitingumo tyrimo“ rezultatai rodo, kad Vakarų žiniasklaidos teoretikų propaguojamos ir pažangios pasaulio spaudos taikomos žiniasklaidos skaidrumo priemonės Lietuvos spaudai dar yra svetimos. Lietuvos ir Latvijos spauda skaidrumą skatinančių priemonių skaičiumi nusileidžia Švedijos dienraščiams.
Keturi žurnalistikos ekspertai išnagrinėjo šešis Lietuvos, Latvijos ir Švedijos dienraščius: lietuviškus „Lietuvos rytą“ ir „Respubliką“, latviškus „Diena“ ir „Latvijas Avize“ bei švediškus „Dagens Nyheter“ ir „Svenska Dagblatet“. Taip pat, siekiant palyginti įvairių rūšių Lietuvos dienraščių atskaitingumą, buvo tyrinėti dar trys Lietuvos dienraščiai: „Verslo žinios“, „Lietuvos žinios“ bei „Vilniaus diena“. Projektą remia Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje ir Vokietijos ambasada Lietuvoje.
Tyrime buvo nagrinėtos penkios skaidrumo sritys: ištaisymai, savininkystė, personalo politika, informavimo politika ir grįžtamasis ryšys. Tyrimo tikslams buvo pritaikyta JAV Merilendo universiteto „Tarptautinio žiniasklaidos ir viešųjų reikalų centro“ tyrimo „Atvirumas ir atskaitingumas: globalių žiniasklaidos rengėjų skaidrumas“ metodologija.
TILS tyrimas (prieiga per internetą: transparency.lt) parodė, jog Švedijos žiniasklaida taiko aukštesnius žiniasklaidos atskaitingumo reikalavimus, taip iš dalies užtikrindama didžiausią skaidrumą tarp trijų šalių dienraščių. Latvijos ir Lietuvos dienraščiai dar tik pradeda taikyti skaidrumo kriterijus.
TILS tyrėjai keturiuose iš penkių Lietuvos laikraščių neaptiko jokių ištaisymų, nei viename dienraštyje nerado reikiamos informacijos apie savininkus ar jų turtinius interesus. Jokia redakcija negalėjo pasidžiaugti nei savomis rašytinėmis elgesio normomis, nei taisyklėmis, kuriomis būtų aiškiai atskirtos redakcijos ir verslo funkcijos, nei informavimo nuostatomis, kurias perskaičius būtų aišku, kokiais kriterijais remiantis redakcija atrenka ir skelbia informaciją.
Tyrėjai pasigedo redaktorių laiškų skaitytojams, kuriuose būtų informuojama apie informacijos atrankos ir skelbimo politiką, nė vienoje iš redakcijų neveikė ombudsmeno institutas, negauta duomenų, kad būtų rengiami skaitytojų klausimynai kviečiant vertinti laikraščio tikslumą bei nešališkumą.
Daugiau informacijos:
Sergejus Muravjovas, sergejus@transparency.lt; +37068997579.