Pasaulinės nevyriausybinės organizacijos, tiriančios įvairaus pobūdžio korupciją, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo teigimu, kol kas neužtikrinama, kad dideliems objektams statyti išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai būtų panaudojami efektyviai. Dėl to nuolat kyla įtarimų, jog ne viskas vyksta skaidriai.
to jai iškelta restruktūrizavimo byla.
"Patys verslininkai neslepia, kad statybų ir nekilnojamojo turto versle, kur vyksta viešasis pirkimas, kyšiai sudaro iki dešimties procentų sąmatos. Tiksliai nežinoma, kokia per metus susidarytų suma, tačiau manoma, jog išeitų iki milijardo litų. Jeigu būtų galima labiau kontroliuoti viešąjį pirkimą samdant ekspertus, tam išleista pinigų suma būtų grašiai, palyginti su tuo, ką galima sutaupyti", – kalbėjo korupcinius santykius tiriančios organizacijos atstovas S.Muravjovas.
Teisėjauti dar neteko
"Nuolat prisimenu Balio Sruogos knygoje "Dievų miškas" parašytą pastabą, kad lengviausia vogti iš statybos. Jeigu tas buvo įmanoma vokiečių koncentracijos stovykloje, stebint griežtiems prižiūrėtojams, mūsų laikais veiklos neskaidrumas kartais matomas plika akimi. Žinoma, nereikia manyti, kad konkursuose mažiausią kainą pasiūliusi įmonė būtinai susijusi su nesąžininga veikla. Bet sunkmečiu vieni iš kitų užsakymą stengiasi paveržti bet kokiomis priemonėmis", – susidariusią padėtį statybų sektoriuje vertino Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.
Kaip pavyzdį jis paminėjo vaikų darželio statybų konkursą Kaišiadoryse. Buvo apskaičiuota, kad preliminari darbų sąmata – 4 mln. litų. Viena konkurse dalyvavusi įmonė pateikė pasiūlymą padariusi 30 proc. nuolaidą nuo sąmatos. Toks siūlymas liko keturioliktas tarp visų pretendentų. Kita įmonė pasiūlė 40 proc. nuolaidą ir užėmė ketvirtą vietą. Konkursą laimėjo įmonė, pasiūliusi darbus atlikti už 2,2 mln. litų.
A.Šeštakausko nuomone, tokią nuolaidą nuo galimos kainos gali daryti tik nesąžiningai dirbanti įmonė, taupanti vengiant mokesčių ir mažinant darbo užmokestį. Darbininkai gali būti skriaudžiami mažinant jiems atlyginimus, o jeigu to nenorima daryti, užmokestis mokamas neoficialiai – vokeliuose.
"Krizė iš ties gali sukelti dar didesnius korupcinius santykius", – prognozavo statybininkų asociacijos vadovas A.Šeštakauskas.
Lietuvos statybininkų asociacija turi etikos komisiją, tačiau spręsti ginčus įmonių, viena kitą kaltinančių korupcija, dar neteko. Nors pasigirsdavo nepasitenkinimo iš tų, kurie pralaimėdavo konkursus, būdavo netgi bylinėjimosi, žmogiškųjų santykių tokie konfliktai nesugadindavo.
Išeitis – įstatymas
JAV 2006 m. buvo priimtas įstatymas, kurio tikslas – viešinti visas įmonių pajamas, gautas iš valstybės biudžeto. Taip mokesčių mokėtojai įgijo teisę žinoti, kas yra didžiausi jų pinigų gavėjai.
"Pas mus padėtį irgi būtų galima reguliuoti atitinkamais įstatymais. Šiandien statybininkas ar valdiškos įstaigos tarnautojas abejoja, ar derėtų pranešti apie jam žinomus neskaidrius santykius specialiosioms tarnyboms. Priežastis – jis nėra apsaugotas nuo galimo susidorojimo su juo. Jeigu būtų sukurta apsaugos sistema ir informaciją apie korupciją pateikę asmenys būtų skatinami, nauda būtų tikrai nemaža", – sakė "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas S.Muravjovas.
JAV valdžia, skatindama gyventojus pranešti apie korupcinius santykius, į biudžetą susigrąžino apie 2,3 mlrd. dolerių.
"Taigi mažų mažiausia reikia pradėti nuo reikiamų įstatymų parengimo. Pilietiškai aktyvių žmonių daugėja, tačiau jie turi jaustis saugiai", – teigė S.Muravjovas.