68 proc. apklaustų nevyriausybinių organizacijų atstovų Lietuvos nevyriausybines organizacijas (NVO) laiko skaidriomis, o neskaidriomis – 27 proc. respondentų. Tačiau beveik penktadalis respondentų negalėjo pasakyti, kokia jų pačių organizacijos apyvarta buvo 2006 m., vidutiniškai trečdalis susidūrusiųjų su konkrečia NVO negali atsakyti ar ji skaidri, ar ne, o trečdalis apklaustųjų negali apibrėžti, kas yra NVO korupcija. Tai paaiškėjo TNS Gallup telefonu apklausus per 600 nevyriausybinių organizacijų pagal „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) sukurtą klausimyną. „NVO skaidrumo tyrimą“ finansavo Baltijos – Amerikos partnerystės programa.
Apklausos respondentai buvo atrenkami remiantis įmonių duomenų baze. Iš per 4000 įstaigų atrinktos tik tos nevyriausybinės organizacijos, kurios pačios įvardino save kaip vykdančias visuomeninę veiklą arba kaip neformalias grupes ar būrelius.
Skaidriausiomis iš 19 pasiūlytų įvertinti NVO, su kuriomis teko asmeniškai susidurti, tyrimo dalyviai laiko Pilietinės visuomenės institutą, TILS, Pilietinių iniciatyvų centrą ir Moterų informacijos centrą. Tačiau svarbu pastebėti, kad respondentams sudėtinga įvertinti kitų NVO skaidrumą – net ir su konkrečia organizacija bendraujantys respondentai nežino, ar ši organizacija yra skaidri, ar neskaidri – nežinančiųjų dalis svyruoja nuo 16% iki 45%.
Kaip dažniausiai pasitaikančią neskaidrią situaciją apklaustieji įvardino aiškių nevyriausybinių organizacijų rėmimo kriterijų nebuvimą valstybės ar savivaldybės rengiamuose konkursuose, – 40 proc. apklaustųjų tai nurodė pasitaikant dažnai ir visada. Įdomu, kad tyrimo dalyviams buvo gana sunku vertinti, kaip dažnai Lietuvos NVO atsiduria įvairiose neskaidriose situacijose – nuo 12% iki 23% respondentų nežinojo ar jos pasitaiko. Daugiau nei penktadalis apklaustųjų teigia, jog NVO visada arba dažnai neoficialiai atsilygina paslaugomis, dovanomis ar pinigais siekiant sau palankių paramos skyrimo konkurso rezultatų ar palankių paslaugų pirkimo konkursų rezultatų. Dažniausiai NVO neskaidrumą lemiančiais veiksniais apklaustieji laiko silpną Lietuvos pilietinę visuomenę ir neskaidrius ryšius įvairiose Lietuvos institucijose ir organizacijose.
Korupciją nevyriausybinėse organizacijose tyrimo dalyviai dažniausiai supranta kaip kyšininkavimą, asmeninės naudos siekimą ignoruojant viešuosius interesus bei sukčiavimą, dokumentų klastojimą. Maždaug trečdalis respondentų negalėjo pasakyti, kaip jie supranta korupciją nevyriausybinėse organizacijose.
Visas tyrimo metu pateiktas galimai korupcinio NVO elgesio situacijas dauguma respondentų, – nuo 74 iki 90 proc., – vertino neigiamai. Vidutiniškai 11 proc. apklaustųjų tas situacijas vertino neutraliai ar teigiamai. Teigiamą nuomonę išreiškusiųjų yra tik 1-2%, išskyrus situaciją, kai NVO sutinka priimti paramą iš gero vardo neturinčių rėmėjų – 40 proc. respondentų šią situaciją vertina teigiamai ir neutraliai, o 58 proc – neigiamai.
Korumpuotomis institucijomis Lietuvos NVO atstovai laiko nacionalinę valdžią, vietos valdžią ir žiniasklaidą, – atitinkamai korumpuotomis laiko 84, 81 ir 74 proc. apklaustųjų. Mažiausiai korumpuotomis jie laiko religinės organizacijas ir pilietines nevyriausybines organizacijas, – atitinkamai 20 ir 19 proc.
Tarp pasiūlytų vertinti situacijų, galinčių sužlugdyti NVO respondentai kaip labiausiai tikėtinas vertino valstybės institucijų paramos stoką bei nepalankias žiniasklaidos publikacijas ir transliacijas apie konkrečią NVO arba ten dirbantį asmenį, tuo visiškai tikėjo arba greičiau tikėjo atitinkamai 73 ir 74 proc. apklaustųjų. Kaip didžiausias problemas, su kuriomis teko susidurti, Lietuvos NVO atstovai nurodė, kad sudėtinga gauti pinigų, reikalingų veiklai vykdyti, ir sudėtinga pritraukti kvalifikuotų darbuotojų. Maždaug penktadalis NVO didelių problemų neturi.
Respondentai kur kas geriau vertina darbus, kuriuos atlieka jų organizacijos, o ne kitos Lietuvos NVO. Beje, maždaug penktadalis respondentų negalėjo įvertinti kitų NVO darbų atlikimo lygio. Apklausos dalyvių nuomone, jų NVO geriausiai atlieka tokius skaidrumo darbus, kaip aiškus organizacijos misijos formulavimas ir užsibrėžtų tikslų siekimas bei organizacijos narių ir darbuotojų skatinimas laikytis profesinės etikos standartų. Prasčiausiai atliekama skaidrumo veikla yra visuomenės informavimas apie organizacijos finansinę padėtį, – tik 35 proc. šią savo pareigą sakosi atlieką labai gerai ir gerai.
Daugumos apklaustųjų nuomone, patys svarbiausi veiksniai NVO skaidrumui užtikrinti, yra geros reputacijos lyderis, daugiau nei vienas finansavimo šaltinis ir informacijos apie pastangas daryti įtaką valdžios institucijoms viešinimas. Efektyviausiomis priemonėmis NVO skaidrumui užtikrinti dauguma respondentų laiko didesnį piliečių įsitraukimą į NVO veiklą bei didesnę valstybės finansinę paramą.