„Transparency International“ Lietuvos skyriaus siūlomi prioritetiniai darbai korupcijai pažaboti
1. Įteisinti brangių ir sisteminių pasekmių turinčių viešųjų iniciatyvų, – teisės aktų, reguliavimo, viešųjų investicijų ir pan., – kaštų ir naudos analizę (KNA), kuri taikoma visose išsivysčiusiose šalyse. Būtina viešai tvirtinti KNA pagrindinius parametrus: prarastos gyvybės vertė, socialinė diskonto norma ir pan. Tai leistų užkirsti kelią daugeliui korupcinių, tik siauroms interesų grupėms naudingų, ar tiesiog nemokšiškų teisės aktų.
2. Įteisinti fiskalines taisykles, – gal net Konstitucijoje, – padedančias išvengti politinių verslo ciklų, kuriuos galima laikyti įteisinta politine korupcija. Valdančiosios partijos šimtus milijonų litų viešųjų lėšų išleidžia prieš pat rinkimus didindamos socialines išmokas, suteikdamos naujų mokesčių lengvatų, subsidijuodamos prekių ir paslaugų gamybą ir teikimą įvairioms socialinėms grupėms bei reklamuodamos savo darbus žiniasklaidoje.
3. Parengti detalų viešųjų pirkimų politiką ir jos įgyvendinimą reglamentuojantį dokumentą. Jame turėtų būti nustatyta, kaip vertinamas šalyje vykdomų pirkimų efektyvumas, kas yra atsakingi už pirkimų politiką asmenys, aiški ekonominio naudingumo kriterijaus taikymo metodika, tinkamas viešųjų pirkimų centralizacijos lygis, geros viešųjų pirkimų praktikos rekomendacijos, viešųjų pirkimų politikos vizija. Taip pat būtina aiškiau reglamentuoti konkursų techninės specifikacijos ruošimo etapus ir procesus, nustatyti aiškūs kvalifikacinius reikalavimus technines specifikacijas rengiantiems specialistams, bendradarbiavimo su tiekėjais aplinkybes. Įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą arba perkančiasias organizacijas skelbti viešųjų pirkimų sutartis.
4. Svarstyti pasiūlymą sekant kitų šalių drausti mokamą politinę reklamą per televiziją įpareigojant ją nemokamai transliuoti per LRT. Tokiu būdu ženkliai būtų atpiginta politika ir sumažėtų politikų poreikis korumpuotis. Vien tik bandymai siaurinti politikų rėmėjų ratą bei griežtinant politikų priežiūrą yra gana lengvai partijų apeinami. Būtina griežčiau persekioti paslėptą politinę reklamą, pažaboti paslėptą verslo ir viešojo sektoriaus reklamą žiniasklaidoje.
5. Užkirsti kelią įvairioms interesų grupėms siekti vartojimo ir pajamų mokesčių lengvatų, kadangi jos dažnai tik iškraipo santykines prekių kainas ir taip mažina ekonomikos efektyvumą, bet nepadeda pasiekti tolygesnio pajamų pasiskirstymo visuomenėje ar jį net didina. Neretai tokių lengvatų siekimas panašus į neteisėtą lobistinę veiklą ar net galimą politinę korupciją.
6. Atšaukti leidimą padidinti elektros kainas skirstomiesiems tinklams, kadangi šis galimai korupcinis sprendimas garantuoja didelius viršpelnius šioms monopolijoms ir stabdo ekonomikos augimą. Įstatymuose elektros skirstymo paslaugos kainodaros formulė turi atitikti ekonominio reguliavimo teorijai: natūralios monopolijos prekės kaina turi būti lygi vidutiniams kaštams, kurie apimtų investuotojo investicijos alternatyviuosius kaštus. Šiandien monopolijos manipuliuodamos buhalterine savo naudojamo turto verte gali nepagrįstai reikalauti padidinti reguliuojamąjį pelną. Taip pat reikia užkirsti kelią panašaus tipo neskaidrioms kainodaros reformoms dujų, šilumos ir vandens tiekimo sektoriuose.
7. Svarstyti galimybę suteikti teisę sveikatos apsaugos sistemos klientams oficialiai atsilyginti už medikų paslaugas, nes visuomenė už vis didesnę dalį šių paslaugų neoficialiai moka tiesiogiai iš savo kišenės, o ne per mokesčius. Atlikti studiją, ar sveikatos apsaugos įstaigų ir švietimo įstaigų privatizavimas padėtų pažaboti sveikatos apsaugos ir švietimo sektorių korupciją.
8. Padidinti atlyginimus labiausiai į korupciją linkusiems viešojo sektoriaus darbuotojams, pavyzdžiui, policininkams, muitininkams, įvairiems inspektoriams, kadangi jų atlyginimas, kurį jie gali prarasti nusikalsdami, yra tolygus potencialiai baudai už korupcinį elgesį. Šiandien dauguma tokių pareigūnų gauna nedidelį darbo užmokestį, o anksčiau gaudavo net ne visą algą. Nemažai jų tiki, kad tai suteikia jiems moralinę teisę būti korumpuotais. Tačiau darbo užmokesčio didinimas kaip antikorupcinė priemonė yra tik būtina, bet nepakankama priemonė. Reikia pažymėti, jog ši priemonė jokiu būdu negali būti atsiejama nuo kitų gerą elgesį užtikrinančių reformų, ribojančių galimybes piktnaudžiauti viešąja tarnyba.
9. Reformuoti baudų ir sankcijų sistemą. Baudos, jei norime, kad jos būtų ir veiksmingos ir teisingos, turi būti susietos su asmens pajamomis ar turtu. Antra, bausmė už neteisėtus veiksmus turi atspindėti “pagavimo už rankos” tikimybę ir žalos dydį. Šiuo metu daug bausmių neatitinka šių kriterijų.
10. Kuo greičiau baigti žemės reformą skiriant pakankamai dėmesio ir išteklių. Neva dėl lėšų trūkumo užtęsta žemės reforma ir galimybės manipuliuoti turtu persikeliant žemę yra didelės ir daugelį žmonių itin piktinančios korupcijos priežastis.
11. Priimti pareiškėjų apsaugos įstatymą, užtikrinantį teisinę gynybą žmonėms, pranešusiems apie galimai nusikalstamus darbdavių ir kitų įtakingų asmenų veiksmus.