, teigia tarptautinis ekspertas
Šį rudenį Seimas ketina ratifikuoti Jungtinių Tautų (JT) Konvenciją prieš korupciją, kurią Lietuva pasirašė 2003 metais. Jungtinių Tautų vystymo programa (JTVP) Lietuvoje kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba bei „Transparency International“ Lietuvos skyriumi inicijavo projektą „Jungtinių Tautų Konvencijos prieš korupciją ratifikavimas Lietuvoje“, kuriuo siekiama įvertinti kiek Lietuvos įstatymai, teisinė bei institucinė sistema atitinka Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją nuostatas. Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo ir privačios bendrovės UAB "Constructus " ir UAB "Lietuva Statoil".
Šio projekto įgyvendinimui buvo pasitelktas tarptautinis ekspertas Goranas Klemenčičius, Europos Tarybos Teises reikalų direktorato, Nusikalstamumo problemų departamento ilgalaikis ekspertas, Slovėnijos Korupcijos prevencijos biuro prie Vyriausybės sekretorius bei Baudžiamosios teisės ir saugumo studijų Slovėnijos Mariboro universitete lektorius. Ekspertas atliko nacionalinių teisės aktų, kovos su korupcija priemonių, viešai prieinamų ataskaitų bei informacijos, gautos lankantis Vilniuje oficialių ir neoficialių susitikimų su skirtingų valstybinių institucijų ir pilietinės visuomenės atstovais metu, apžvalgą.
Eksperto parengtoje ataskaitoje teigiama, kad Lietuvos antikorupcinė teisinė ir institucinė bazė, ypač lyginant su daugeliu kitų buvusių socialistinių šalių, yra gera. Daugelis šios sistemos aspektų pateikiami kaip geros praktikos pavyzdžiai, kuriais turėtų sekti kitos šalys pereinamuoju ir vėlesniu laikotarpiu. Tačiau, ataskaita taip pat pažymi, jog korupcija Lietuvoje neabejotinai išlieka pastebima problema, su kuria susiduria visa visuomenė, privatus sektorius ir eiliniai piliečiai. Tai rodo spragos esamoje teisinėje ir institucinėje sistemoje bei poreikis tobulinti atitinkamų institucijų darbą. Be to, susirūpinimą kelia nuo 2004 metų pastebimai silpnėjanti kova su korupcija ir korupcijos prevencija.
Taip pat, eksperto manymu, korupcijos prevencijos srityje egzistuoja spragos ir trūkumai, kurie galėtų kliudyti veiksmingam Konvencijos įgyvendinimui. Tarp paminėtų sričių, kurioms reikėtų skirti dėmesį, nurodoma tai, kad nėra aukšto lygio tarnautojų elgesio kodekso, prevencinių priemonių kovai su korupcija įgyvendinimas nėra visapusiškas, trūksta aiškių nuostatų ir reikalavimų valstybės tarnautojams dėl pranešimo apie įtariamą korupcijos atvejį, netobula specializuoto kovos su korupcija mokymo sistema, egzistuoja spragos politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo reguliavime, nepakankami kriterijai viešųjų pirkimų komitetų narių atrankai, drausminių teisminių procesų sistemos uždarumas ir neskaidrumas bei neskaidrus teisminių bylų paskirstymas.
G. Klemenčičiaus nuomone, įvardintinos ir šios nerimą keliančios kriminalizavimo ir teisėsaugos sritys: baudžiamajame kodekse nėra kyšio apibrėžimo, neaiškus tam tikrų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarpininko kyšininkavimo nusikaltimų elementų apibrėžimas, ribotas pasyviojo kyšininkavimo nuostatų taikymas užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų pareigūnams, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi daugeliu atvejų apibrėžiamas kaip nusižengimas, o ne nusikaltimas, baudžiamajame kodekse neaiškūs korupcijos privačiame sektoriuje apibrėžimai, nėra neteisėto praturtėjimo kriminalizavimas, tam tikriems korupciniams pažeidimams taikomas gana mažas sankcijų lygis ir ieškinio senatis, neliečiamumo panaikinimo tvarka, ribotos teisinės galimybės skatinti žmones, pranešančius apie korupciją ir bendradarbiaujančius su teisėsauga.
Nė viena iš esamų Lietuvos institucijų, pasak p. Klemenčičiaus, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujančių kovos su korupcija bei korupcijos prevencijos darbe, negalėtų būti vertinamos kaip silpnos, stokojančios veiksmingumo arba reikiamų įgaliojimų. Tačiau žmogiškųjų ir materialinių išteklių lygis ir nepakankamas dėmesys specializuotam kovos su korupcija mokymui kelia susirūpinimą tam tikrose institucijose. Sistemoje gana stipriai išreikšti teisėsaugos ir represiniai aspektai, nors to negalima iš karto pastebėti žiūrint į institucijų, atliekančių prevencinę funkciją, skaičių. Be to, silpniausiai atrodo su antikorupciniu švietimu ir visuomenės informavimu, susijusios funkcijos.