Lietuvos rytas / 2003 m. rugpjūčio 4 d., Nr. 180
http://www.lrytas.lt/20030804/akt04_ap.htm
Antikorupcijos programų daug, rezultatai – menki
Tadas Ignatavičius
„Lietuvos ryto“ korespondentas
Lietuvoje korupcijos skandalai kyla triukšmingai, o baigiasi tyliai. Vakaruose korupcijos atvejai tiriami lėčiau, bet jų pabaiga aiški ir su pasekmėmis.
Taip mano Lietuvoje viešintis tarptautinės antikorupcijos organizacijos „Transparency International“ direktorius Rytų ir Vidurio Europai Miklos Marschallas.
– Ar vieno „Transparency International“ vadovų pasirodymas kaip nors susijęs su pastaruoju metu Lietuvą drebinančiais korupcijos skandalais? – M.Marschallo pasiteiravo „Lietuvos rytas“.
– Tikrai ne, nors mūsų organizacija domisi korupcijos atvejais, įdėmiai stebi, kaip jie tiriami.
Bet pati „Transparency International“ netiria konkrečių korupcijos skandalų. Ji – visuomeninė organizacija, inicijuojanti antikorupcinę veiklą.
– Kaip vertinate Lietuvoje su korupcija kovojančių institucijų veiklą?
– Lietuva pozityviai vertinama tarptautiniame kontekste ir netgi pateikiama pavyzdžiu kitoms valstybėms.
Išskirtinį palankumą Lietuva nusipelno ir įsteigusi tokią instituciją kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tokių institucijų kitur nėra.
Lietuva palankiai vertinama ir už didžiulį dėmesį korupcijos problemoms, už sukurtas antikorupcijos programas. Lietuva šioje srityje irgi yra viena lyderių.
– Visuomenė priekaištauja, kad kuriamos tiktai programos, bet pažaboti korupciją specialioms institucijoms vis dar sekasi sunkiai.
– Beveik visos kandidatės į ES turi sukūrusios savo antikorupcijos politikos programas, įsteigusios tam tikras institucijas. Tačiau esmė yra ne programos, bet kaip jos veiks – ar tai, kas parašyta, ir liks tik popieriuose, ar šalims užteks politinės valios jas vykdyti.
Kartais pastebime, kad kandidatės formaliai vykdo ES keliamus reikalavimus.
Realus antikorupcinės veiklos infliacijos pavojus – kalbėti apie antikorupciją pastaruoju metu tapo populiaru, valstybės narės siekia pasirodyti pranašesnės viena prieš kitą, bet tai gali būti tik imitacinė retorika.
Yra pavojaus, kad vyriausybės gali organizuoti triukšmingą antikorupcinės veiklos imitaciją, tačiau nepasiekti jokių apčiuopiamų rezultatų.
– Ar Lietuvai tai gresia?
– Iš dalies tai aktualu ir Lietuvai. Tačiau gerai, kad Lietuvoje veikianti Specialiųjų tyrimų tarnyba nėra taip smarkiai priklausanti nuo Vyriausybės.
Tarnyba turi pakankamai laisvės ir savarankiškumo. Tai – vienas svarbiausių aspektų kalbant apie konkrečius panašių institucijų veiklos rezultatus.
Kitas svarbus dalykas – korupcijos faktus tiriančių institucijų galios. Kiek šios institucijos turi galių priimti sprendimus? Jei tarnyba neturi realios galios, iškyla grėsmė, kad ji gali tapti tik įrankiu imituoti kovą su korupcija.
Taip pat svarbu tokių institucijų finansavimas. Jeigu jos nepakankamai finansuojamos, tarnybų veikla gali būti bergždžia.
Efektyvi šių institucijų veikla labai priklauso ir nuo to, kaip jos sugeba į kovą su korupcija įtraukti visuomenę bei žiniasklaidą.
– Būdamas atsakingas už Rytų ir Vidurio Europos šalis, matote problemas, kurios būdingos tik šio regiono valstybėms.
– Pokomunistiniams kraštams būdinga tai, kad politikai dažnai mėgina susikrauti politinį kapitalą mesdami oponentams kaltinimus korupcija.
Tokia retorika korupcijos tema gali būti labai pavojinga.
Paprastai mesti kaltinimai būna tušti ir nepadeda atskleisti korupcijos šaltinių.
Negalima leisti politikams eksploatuoti korupcijos temos. Specialios institucijos turi perimti iš politikų tą retoriką ir suteikti jai realesnį pagrindą.
– Ar Vakarų politikai nesisvaido kaltinimais korupcija?
– Pasitaiko, bet Vakarų Europoje yra mažiau korupcijos. Be to, su korupcija kovojančios institucijos turi daugiau patirties ir dirba viešai. Todėl politikams paliekama mažiau progų reikštis, užsiimti demagogija.
Pokomunistiniuose kraštuose korupcijos skandalai prasideda labai triukšmingai, o užgęsta labai tyliai. Vakaruose tyrimai vyksta gal kiek lėčiau, bet labai atvirai ir su aiškia pabaiga.
Anksčiau ar vėliau su korupcija susiję asmenys ar institucijos sulaukia pelnytos bausmės.
– „Transparency International“ kasmet atlieka konkrečios valstybės korupcijos lygio analizę. Kaip šiame korupcijos žemėlapyje atrodo Lietuva?
– Pagal korupcijos suvokimo indeksą Lietuva patenka į pirmąją šalių grupę, kurioje korupcija nėra labai paplitusi. Bet ji dar neperžengia ir ribos, kur korupcijos problemos beveik išspręstos.
Štai Estijoje korupcijos indeksas žemesnis nei Lietuvoje, tačiau jūsų valstybė šiuo požiūriu pranašesnė už Latviją. Lietuvai trūksta labai nedaug, kad ji patektų į pažangiųjų grupę.
Kodėl toks kontrastas tarp Baltijos šalių? Manau, kad Latvijoje korupcijos daugiau todėl, kad jai daug įtakos turi Rusijos organizuotas nusikalstamumas.
Ten dažniau susiduriama ir su pinigų plovimo problemomis.
– Kokių neigiamų pasekmių gali būti ES, kai ją papildys naujos narės, kuriose išsikerojusi korupcija?
– Tai neturėtų ES sukelti kokio nors pavojaus. Pavyzdžiui, Italijoje ar Graikijoje korupcijos daugiau nei, tarkim, Slovėnijoje, Estijoje ar Lietuvoje.