Skeletai barška politikų kasose
Ką bendro turi narkotikų prekeiviai, ginklų pardavėjai, kinų triados, japonų jakudzos, pornografijos gamintojai, italų mafija, slaptosios rusų tarnybos ir arabų teroristai? Ogi jie visi gali lengvai paremti Lietuvos politines partijas ir beveik niekas apie tai nesužinos. Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) internete pateikiamas rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitas politikai vartoja kaip dūmų uždangas. Įtakingiausios partijos agituoja už pinigus, kurie vadinasi „nuosavos politinės partijos lėšos, skirtos politinei kampanijai“. Galime tik daryti prielaidą, kad šiemet tie pinigai yra skandalingai paskirtosios valstybės subsidijos. Tačiau dar Europos parlamento rinkimuose pagrindinės partijos nuo trečdalio iki pusės rinkimams skirtų lėšų deklaravo kaip „nuosavas“, t.y. nesiteikė paaiškinti rinkėjams, iš kur gavo. Tarytum niekas jų neįtarinėtų, kad čia politikams banditai sumokėjo už korupcinius įstatymus.
Beveik visi tautos lyderiai pripažįsta, kad rinkimuose partijos išleidžia dvigubai daugiau negu deklaruoja. Liūto dalis lėšų tenka politinei reklamai žiniasklaidoje. VRK moka pinigus už tos reklamos stebėseną, tačiau tikriausiai tyčia net nebando tų suskaičiuotų paslaptingųjų GRP procentų arba tiesiog vidutinės reklamos auditorijos dalies skaitmeninės išraiškos paversti paprasta pinigine išraiška. Kodėl Lietuva negali pasamdyti profesionalo, kuris tiksliai galėtų pasakyti, kiek, pavyzdžiui, su korupcija žadančiai kovoti Darbo partijai turėjo kainuoti nuo rugsėjo 10-osios iki spalio 8 dienos pateiktos 8,2 valandos vaizdo reklamos? Tikriausiai tai perdaug sudėtinga. Nes žinovui pasakius, kad kokios nors partijos reklama faktiškai turėjo kainuoti du kartus daugiau, nei deklaruojama, jis tuos pat bus „sudirbtas“ neskaidrių politikų mantra tapusiu paaiškinimu: „pirkome daugiau, gavome nuolaidų“.
Jei nesugebame suskaičiuoti politikų finansų patys, gal pasitelkime tarptautines organizacijas? Juk NATO arba ES tikrai galėtų atrasti bent keletą specialistų, kurie kaip nors paaiškintų, kaip Darbo partijos kandidatas Jugis Baublys, deklaruojantis turto ir santaupų daugiau kaip už 840 tūkst. litų, galėjo pernai gauti 0 litų pajamų? Kaip Voitechas Vinskevičius, deklaruojantis turto ir pajamų už 693 tūkst. litų, pernai negavo jokių pajamų? Ir kaip Zenonas Pekelis, deklaruojantis turto ir pinigų už 418 tūkst. litų ir taip pat pernai negavęs nė cento, dar sugebėjo partijai paaukoti 20 tūkst. litų? Ar čia filantropijos šventė ar korupcijos fiesta? Ne tik Darbo partijoje yra tokių keistenybių.
Neseniai VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas žurnalistams ryžtingai pranešė, kad mokesčių inspekcija pradeda patikrinimą dėl politinių partijų ir kandidatų VRK pateiktų ataskaitų ir rinkimų išlaidas patvirtinančių dokumentų: bankų išrašų, pavedimų, aukų lapų, sutarčių patikrinimo. Inspektoriai vyks į aukotojų būstines, į rinkimų agitacijos gaminių ir paslaugų tiekėjų firmas. Žavu, tarsi realybės šou dalyvių išvyka į džiungles. Veikiausiai tai vėl bus keliolika pareigūnų, kurie svajoja nieko blogo nepastebėti politikų finansuose, kad paskui nereiktų likti be darbo.
Net jei drąsieji inspektoriai sulaikys dar vieną partijos autobusiuką su rinkėjams dovanojamomis vaistažolėmis be krovinio dokumentų, net jei atras kraujo dėmių ant buhalterijos knygų ar nustatys, kad aukotojai negalėjo turėti tiek pinigų, kiek davė, – atspėkite, kuo viskas baigsis? Gal paskirs keleto tūkstantėlių baudą, kuri galbūt jau yra apdairiai iš anksto įtraukta į daugiamilijoninį valdžios paėmimo biudžetą? Ne, veikiausiai viskas baigsis tyla ir nežinia, kaip ir po visų politinės korupcijos skandalų.
www.lzinios.lt