Pasitikėjimo telefonai – kyšininkų gaudymo fikcija
Dainoras LUKAS
Piliečiai nenoriai praneša apie korumpuotus asmenis, nematydami iš to jokios naudos ar bijodami dėl savęs
Lietuvoje paskelbta keliasdešimt telefonų, kuriais galima anonimiškai pranešti apie valdininkų ar pareigūnų korupcinius santykius. Tačiau gyventojai retai naudojasi tokia galimybe, o jų pranešimai nepadeda į viešumą ištempti kyšininkų.
Rimtų faktų nepraneša
Vienos įstaigos kruopščiai registruoja visus skambučius ir tikrina gautus signalus, o kitur net nežinoma, nei kiek žmonių skambina, nei ką jie praneša. Kai kurie valdininkai apie šį telefoną galėjo pasakyti tik tiek, kad “jis labai reikalingas”, “skambina daug žmonių”.
Kauno savivaldybėje nuo rugsėjo pabaigos irgi veikia antikorupcijos telefonas (221640), kuriuo visą parą galima pranešti apie korupcinius santykius Savivaldybėje ar jos įmonėse. Antikorupcijos komisijos pirmininkas Andrius Kupčinskas sakė, kad užfiksuota apie 30 skambučių, tačiau tik keli buvo apie konkrečius faktus, kuriuos žadama patikrinti.
“Dažnai žmonės paskambina, pasiklauso teksto ir padeda ragelį. Prieš rinkimus keli asmenys pranešė apie rinkėjų papirkinėjimus, kitus pažeidimus, bet tai jau ne Savivaldybės reikalai”, – sakė A.Kupčinskas. Jis pripažino, kad dar nedaug gyventojų žino apie tokį telefoną.
Autoatsakiklio įrengimas Kauno savivaldybei kainavo 4 tūkst. litų. Savivaldybėje sumontuota įranga gali įrašyti pusės valandos pokalbį. Įranga pokalbius įrašo į kompiuterio diską.
A.Zuokui laiškų nerašo
Vilniaus miesto savivaldybė apie korupcijos atvejus prašo pranešti elektroninio pašto adresu, o laiškai pasiekia merą Artūrą Zuoką. Kaip “Kauno dieną” informavo Viešųjų ryšių tarnybos vedėja Ieva Bačinskaitė, ši galimybė nepopuliari. “Tačiau tai nėra vienintelis kanalas pranešti apie korupcijos atvejus”, – pridūrė ji.
Nuo rugpjūčio Vilniaus savivaldybės interneto svetainėje pateikiama informacija apie paskelbtus ir jau įvykusius viešuosius pirkimus. “Ten galima pareikšti nuomonę apie pirkimus. Jei sulauktume rimtų nusiskundimų, Audito skyrius atliktų patikrinimą. Iki šiol to nebuvo”, – sakė I.Bačinskaitė.
Klaipėdos savivaldybė pasitikėjimo telefono neturi, tačiau kiekvieną pirmadienį nuo 14 iki 15 val. gyventojai gali skambinti tiesiogiai miesto merui Rimantui Taraškevičiui. “Sulaukiu įvairių nusiskundimų dėl valdininkų darbo, bet per metus nė karto nepranešta apie korupciją Savivaldybėje”, – “Kauno dienai” teigė meras.
Nukentėjo patys pranešėjai
Aplinkos ministerijos pasitikėjimo telefonu (8-5-266 35 98) galima skambinti visą parą. Dieną atsiliepia darbuotojas, jis išklauso bei užrašo skundą. Ministerijos svetainėje primenama, kad įstatymai draudžia šmeižti ar melagingai kaltinti kitą asmenį nusikaltimo padarymu. Už tokius veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Ministerijos Kontrolės skyriaus vedėja Ona Bubnelienė negalėjo pasakyti, kiek skambučių sulaukia, bet teigė, kad šis telefonas reikalingas. “Telefonas veikia nuo 2002 metų pabaigos. Sulaukiame daug skambučių “ne tuo adresu”, bet kartais jie praverčia”, – sakė vedėja.
O.Bubnelienei buvo sunku prisiminti atvejį, kai dėl šio telefono būtų pavykę išaiškinti korupcijos faktą ar užkirsti jai kelią. “Juk žinote, kad tai nelengva įrodyti”, – sakė ji.
Valdininkė prisiminė atvejį, kai dėl pranešimų apie neva neteisėtus kolegų veiksmus nukentėjo patys pranešėjai. “Viena Kauno bendrovė, užsiimanti atliekų perdirbimu, skundėsi, kad Aplinkos apsaugos departamento Kauno skyriaus pareigūnai jiems skiria nepagrįstai dideles nuobaudas. Paaiškėjo, kad iš tiesų pareigūnai buvo pernelyg atlaidūs šiai įmonei nuo pat jos veiklos pradžios, o pradėjus ją bausti, kilo nepasitenkinimas”, – sakė O.Bubnelienė.
Skambina ne tuo adresu
Paskambinus Valstybinės darbo inspekcijos pasitikėjimo telefonu (8-5-213 97 50), atsiliepia inspekcijos vadovo pavaduotojas Petras Abaravičius.
“Skambučių labai daug, bet dėl korupcinių ryšių neskambinama. Žmonės dažniau skundžiasi dėl darbo apmokėjimo, viršvalandžių ir pan. Tiesa, kartais paskambina ir prašo atsiųsti darbuotojus iš Vilniaus atlikti patikrinimą. Skambinantieji sako, kad nepasitiki jų mieste dirbančiais mūsų inspektoriais, esą jie nesąžiningi. Bet kai paprašai konkrečių faktų, neturi ką pasakyti”, – sakė P.Abaravičius.
Valstybinė mokesčių inspekcija pranešimus priima ir telefonu (8-5-212 56 25), ir elektroniniu paštu. Kovos su korupcija skyriaus vyriausiasis specialistas Kazimieras Berlickas sakė, kad apie pusę pranešimų pasitvirtina. “Žinau, kad yra buvę darbuotojų korupcijos atvejų. Negaliu pasakyti, ar kas nors dėl to būtų netekęs darbo”, – sakė K.Berlickas.
Anot jo, pasitikėjimo telefonu gyventojai dažniausiai paskambina tada, kai “jiems patiems užminama ant nuospaudų”. “Tada jie prabyla apie mūsų darbuotojų veiksmus, bet trūksta įrodymų, trukdo senaties terminas”, – sakė K.Berlickas. Jis pridūrė, kad gyventojai skundžiasi ir dėl to, kad vėluoja atlyginimai, kad jie išmokami “vokeliuose”, kad vadovai neišleidžia atostogų. “Tokius pranešimus perduodu Darbo inspekcijai, jų tikrai neišmetu”, – teigė K.Berlickas.
Skundžiasi dėl nedrausmingų policininkų
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pasitikėjimo telefonu šiemet per devynis mėnesius gauti 156 pranešimai. Nors prašoma pranešti apie pareigūnų korupcinius santykius, tačiau dėl to skambinama labai retai. Šiemet gauti tik du pranešimai, kad pareigūnai ėmė kyšį.
Kaip teigė komisariato atstovas spaudai Ramūnas Matonis, dėl vieno įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas, o dėl kito atvejo buvo tik pasikalbėta su pareigūnu, nes skambintojas nepateikė daug faktų. Taip pat sulaukta prašymo susitikti su atsakingu pareigūnu, kuris galėtų patarti, kaip elgtis situacijoje, kai reikalaujama kyšio.
Daugiausiai pranešimų gauta dėl policijos pareigūnų veiksmų. Skųstasi dėl neteisėto sulaikymo, netinkamai užpildytų dokumentų, įsodinimo į tarnybinį automobilį ir pan. Po du kartus pranešta apie tarnybinio automobilio naudojimą asmeniniais tikslais, pareigūnų girtavimą. Buvo nepatenkintų dėl nekultūringo pareigūnų elgesio (demonstratyviai rūkė viešojoje vietoje). Pranešta apie pareigūnų mėgstamas “uždarbiavimo” vietas, kur galima pasipelnyti iš pažeidėjų. Užfiksuota, kad policijos pareigūnas, vairuodamas automobilį, naudojasi mobiliojo ryšio priemone. Daugiau nei pusė pranešimų dėl pareigūnų veiksmų nepasitvirtino. Du pranešimai gauti su žmonių nuoširdžia padėka policijos ekipažams, kurie pagelbėjo ištikus bėdai.
“Nežinau, kodėl skambinama nedaug. Bijoti tikrai nėra dėl ko, nes galima likti anonimu. Tokie telefonai yra kiekviename komisariate, gal jų per daug?” – svarstė R.Matonis.
Tik skamba gražiai
Antikorupcines iniciatyvas skatinančios viešosios įstaigos “Transparency International” Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius be užuolankų teigė, kad tokie telefonai duoda mažai naudos.
“Man atrodo, kad jie atsirado laikantis ryšių su visuomene specialistų patarimų. Skamba gražiai, bet realios naudos – jokios. Tai tik kovos su korupcija iliuzija. Kas skambina – vadinamieji skundikai, ant visų pikti žmonės ir pan. Neteko girdėti, kas daroma su surinkta informacija. Greičiausiai ji patenka į šiukšlių dėžę. Tai skambinusiesiems, kurie tikisi teisingumo, sukelia tik nuoskaudą. Žmonės bijo skambinti, nes žino, kad tai gali atsirūgti. Valdininkams šie telefonai tik galimybė “pasidėti pliusą”, – sakė R.Juozapavičius.
Pareiškėjai kol kas neapsaugoti
R.Juozapavičius apgailestavo, kad Seimas nesugeba priimti Pareiškėjų apsaugos įstatymo. Kol jo nėra, realiai neįmanoma apsaugoti pareiškėjų. R.Juozapavičius pateikė Didžiosios Britanijos pavyzdį. Joje toks įstatymas priimtas 1998 metais. Jis apsaugą nuo persekiojimo darbe ar atleidimo iš darbo užtikrina žmogui tuo atveju, jei jis pagal įstatyme numatytą tvarką pateikė informaciją dėl darbovietėje pasitaikančių pažeidimų.
“Ten kiekvienas pilietis apie korupciją tiek valstybės, tiek privačiame sektoriuje gali pranešti įstaigai, kuri gimininga mūsų Valstybės kontrolieriaus įstaigai. Žmogus praneša savo duomenis, ir nuo to momento pareiškėjas (Lietuvoje norima įdiegti šį terminą) yra ginamas valstybės. Pavyzdžiui, jei asmuo praneša apie darbdavio nešvarius darbelius, darbdavys jau negali atleisti tokio žmogaus iš darbo arba turi mokėti kompensaciją. Britų organizacijos pareigūnas sakė, kad per savaitę sulaukia vidutiniškai penkių skambučių ir jie visi rimti”, – sakė R.Juozapavičius.
Pareiškėjų apsaugos įstatymo rengėjai mano, kad įstatymo įgyvendinimas pareikalautų iki 0,5 mln. litų per metus. Suma priklausytų nuo institucijos, kurioje būtų steigiami nauji etatai.
Pavyzdžiui, ministerijoje įkūrus naują skyrių su 10 etatų (vedėjas, jo pavaduotoja(s) bei 7 vyr. specialistai) suma siektų 500 tūkst. litų per metus. Jei toks skyrius būtų įsteigtas Specialiųjų tyrimų tarnyboje su tiek pat etatų, suma būtų didesnė, t.y. 550 tūkst. litų per metus. Valstybinėje darbo inspekcijoje ji siektų – 350 tūkst. litų.