ELTA sausio 7 d. pranešė:
Labiausiai korumpuotomis institucijomis vilniečiai laiko savivaldybę ir sveikatos priežiūros įstaigas. Daugiau kaip pusė sostinės gyventojų mano, kad korupcijos mastai Vilniaus mieste per paskutinius penkerius metus labai arba šiek tiek padidėjo.
Tokias išvadas pateikia organizacijos „Tarptautinis skaidrumas“ („Transparency International“) Lietuvos skyriaus (TILS) ekspertai, apibendrindami 2004 metų spalį atlikto tyrimo „Vilniaus miesto korupcijos situacijos vertinimas“ rezultatus.
Šis tyrimas atliktas Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu ir jai kainavo 70 tūkst. litų. Nors užsakovas ir tyrimo objektas buvo tas pats, TILS ekspertas prof. Aleksandras Dobryninas tvirtina, kad tyrimo metodologija neleidžia užsakovui „nusipirkti“ sau malonių rezultatų. Anot TILS direktoriaus Ryčio Juozapavičiaus, Vilniaus savivaldybei reikėjo „didelės stiprybės“ pasiryžti priimti tai, ką apie šią instituciją pasakys respondentai.
Tyrimas buvo atliekamas trimis etapais. Pirmajame, apklausus 2125 vyresnius kaip 18 metų sostinės gyventojus, apibendrinta vilniečių korupcijos patirtis ir jos vertinimai. Antrajame atlikta vadovaujančių Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų apklausa. Trečiajame analizuota žmonių reakcija į žemės nuosavybės atkūrimo procesą, apklausiant žemę atgavusius ir neatgavusius vilniečius.
Kaip akcentavo proc. A. Dobryninas, daugelis sostinės gyventojų korupciją laiko rimta problema. Net 46 proc. apklaustų vilniečių nurodė manantys, kad korupcija Vilniuje didesnė negu kituose šalies miestuose. 25,3 proc. respondentų nurodė, kad korupcijos mastai Vilniaus mieste per paskutinius penkerius metus labai padidėjo, o 27,2 proc. – kad šiek tiek padidėjo.
63,8 proc. apklaustųjų tarp labiausiai korumpuotų sostinės institucijų minėjo savivaldybę ir jos padalinius (departamentus, skyrius). 54,5 proc. apklaustų vilniečių tarp labiausiai korumpuotų paminėjo sveikatos priežiūros įstaigas.
Tyrimo metu buvo apskaičiuoti ir vadinamieji kyšio prievartavimo bei kyšio davimo indeksai, atskleidžiantys, kiek tokių atvejų tenka šimtui sostinės gyventojų. Abiem atvejais „lyderio“ pozicijas užėmė Vilniaus gimdymo namai. Kyšio prievartavimo indeksas čia pasiekė 0,63, o davimo – 0,66. Antrojoje vietoje – Vilniaus universiteto ligoninė „Santariškių klinikos“ bei Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, kur kyšio prievartavimo indeksas pasiekė 0,42.
Tačiau pagal kyšių vertės dydį šios ligoninės nusileidžia Savivaldybės Turto valdymo ir privatizavimo skyriui, kur maksimali kyšio suma vidutiniškai buvo 627 litai. Antroji vieta tenka aukštosioms mokykloms – čia maksimali kyšio suma siekė 559 litus, o trečioji – jau minėtam Vilniaus universiteto Onkologijos institutui (549 litai).
Vadovaujantys sostinės savivaldybės darbuotojai korupciniu požiūriu rizikingiausiomis sritimis laiko miesto plėtrą (70 proc.) bei viešuosius pirkimus (63,3 proc.). Tarp savivaldybės padalinių labiausiai pažeidžiamomis nurodytos administracija ir mero institucija.
Pasak Vilniaus mero Artūro Zuoko, remiantis šio tyrimo rezultatais savivaldybės padalinių darbas bus pertvarkomas taip, kad skaidrumas būtų užtikrinamas. Kaip teigė A. Zuokas, jau dabar didelis barjeras korupcijai yra naujajame savivaldybės pastate įgyvendintas „vieno langelio principas“, kai interesantai patys nevaikšto pas valdininkus, o visus dokumentus priima ir jiems grąžina tas pats tarnautojas.
Didesnė dalis žemę atgavusių ir neatgavusių apklausos dalyvių taip pat nurodė susidūrę su valdininkų reketu, kai tvarkė nuosavybės atkūrimo reikalus. Tačiau dažniau atlygio būdavo prašoma netiesiogiai, užuominomis.
Kaip pastebi sociologai, akivaizdu, kad žemės nuosavybės atkūrimo procese ir jau atgavusius žemę, ir neatgavusius žemės labiausiai piktina du dalykai: nepagrįstas vilkinimas ir valdininkų įžūlumas.
Tuo tarpu nuomonė dėl kitų pasipiktinimą keliančių dalykų skiriasi. Atgavusieji žemę rečiau mini įstatymų netobulumą, painumą, dviprasmiškumą, valdininkų abejingumą bei jų nebaudžiamumą. Nė vienas nepaminėjo valdininkų kompetencijos stokos. Tuos, kurie žemės neatgavo, labai piktina ir valdininkai, ir netobuli įstatymai.
Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesas Vilniaus mieste nėra skaidrus ir sklandus. Respondentų manymu, tą lemia daugybė priežasčių, susijusių tarpusavyje ir sukeliančių grandininę reakciją: įstatymų netobulumas, sudarantis sąlygas vilkinimui, korupcijai, nesiskaitymui su teisėtais žemės savininkais. Minimas ir pareigybių dubliavimas skirtinguose savivaldos lygiuose. Respondentų manymu, tas pačias problemas sprendžia skirtingos, mažai susijusios institucijos. Dėl neatgaunamos žemės tiesiogiai kaltinamas ir Vilniaus miesto meras, skundžiamasi ir valdininkų asmeninėmis savybėmis.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Povilas Malakauskas pavojingu signalu minėjo esant tai, kad tik 2 proc. respondentų, vertindami korupciją sostinėje, nurodė pranešę apie pastebėtus kyšininkavimo atvejus. Anot jo, žmonės taip elgiasi vengdami baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą, nes tik nedelsiant pranešęs teisėsaugai kyšio davėjas išvengia sankcijų. P. Malakauskas šią situaciją vadino „taisytina“. Jo nuomone, vertėtų leisti žmogui apie korupcijos atvejį pranešti ir vėliau, kad galimai reikšminga informacija nebūtų blokuojama.