VIEŠAS KREIPIMASIS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMĄ IR VYRIAUSYBĘ
RAGINAME UŽKIRSTI KELIĄ GALIMAI ANTSTOLIŲ KORUPCIJAI
Sąžininga ir principinga antstolių veikla – viena iš teisinės valstybės atramų. Ji turėtų stiprinti piliečių pasitikėjimą teisingumu ir demokratine valstybe. Deja, viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Lietuvos visuomenė šiandien itin nepasitiki pačia antstolių veikla. Ir kalta dėl to ne piktavalių „rėkautojų per visą Lietuvą keliama isterija“, kritikų „amsėjimas“, kaip kartais aiškinama visuomenei. Ne „tendencingai skleidžiama skolininkų informacija“, bet ekspertų išvados atskleidžia, kad ydingi Lietuvos teisės aktai sudaro antstoliams prielaidas piktnaudžiauti valstybės jiems suteikta galia bei naudotis ja siekiant vien privačių verslo interesų.
Kritines pastabas dėl antstolių veiklos ir jų pajamų formavimo yra pareiškusios Valstybės kontrolė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, įvairių institucijų teisės ekspertai ir mokslininkai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Seimo kontrolierių įstaigos atstovai. Jų pastabos rodo, kad teisės aktai yra vienpusiškai naudingi antstoliams, nepriimtini socialinio teisingumo požiūriu bei sudarantys sąlygas korupcijai.
Neskaidrumo atmosfera antstolių reformos eigą lydi nuo pat jos pradžios. Išaiškėjo, kad dauguma su antstolių veiklos priežiūra susijusių Teisingumo ministerijos tarnautojų išėjo dirbti antstoliais būtent tada, kai ministerijoje buvo paruošta antstoliams vienpusiškai naudinga Sprendimų vykdymo instrukcija ir Antstolių įstatymas. Pavyzdžiui, yra įteisinta galimybė antstoliams priiminėti patvarkymus išieškotojo ir skolininko atžvilgiu ir greta Instrukcijoje numatyto atlyginimo gauti iš jų pinigus už privačias konsultacijas ir kitas paslaugas. Paprastai šnekant, anstolis gali reikalauti pinigų iš skolininko už elementarius paaiškinimus, į kokią padėtį pastarasis pakliuvo.
Nuo visuomenės buvo slepiami Teisingumo ministro įsakymai, kuriais sudarytos minėtų teisės aktų rengimo grupės, viešai nepaskelbti ir visuomenei neprieinami antstolių garbės teismo veiklos nuostatai ir drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės. Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovams buvo pasiūlyta kreiptis į ministrą ir iš jo gauti tuos teisės aktus. Tačiau šie dokumentai turi būti oficialiai paskelbti ir visiems prieinami, kad visuomenė galėtų vertinti anstoliams skirtų funkcijų įgyvendinimo kokybę ir efektyvumą.
Pagal įstatymą, Sprendimų vykdymo instrukcija, nustatanti, kaip antstoliui atlyginama už valstybės patikėtos funkcijos vykdymą, turėjo būti patvirtinta Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų. Vyriausybė tai padaryti įgaliojo Teisingumo ministeriją ir Finansų ministeriją. Tačiau Instrukciją patvirtino vien teisingumo ministras. Daugelis Instrukcijos dalių pažeidžia Civilinio proceso kodeksą: sudaro antstoliams galimybę apeiti teismą skirstant išieškotas sumas, ieškoti baudų iš žmonių turto, išvis neturint teisės vykdyti išieškojimo.
Deja, iš kai kurių Teisingumo ministerijos ir antstolių atstovų pasisakymų matyti, kad antstolių reforma ir toliau gali būti vykdoma pagal antstolių privatiems interesams naudingą scenarijų. Neseniai pranešta, kad Teisingumo ministerijos iniciatyva privati užsienio firma atlieka apmokėjimo už antstolių darbą auditą. Išaiškėjo, kad auditui atlikti ministerija neskelbė konkurso ir dar daugiau: auditoriams moka, jų užsakovais yra patys antstoliai. Vertinant atlyginimą, kurį antstoliai turėtų gauti už valstybės jiems perduotą funkciją, reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės institucijų, sprendžiančių tokius klausimus (Seimo Audito komiteto, Valstybės kontrolės, Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) išvadomis. Tuo tarpu Teisingumo ministerijos iniciatyva laukti anstolių apmokamų auditorių išvadų apie anstolių darbą tėra, mažų mažiausiai, laiko gaišimas.
Prielaidas išieškotojui nukentėti nuo antstolio sudaro tvarka, pagal kurią antstolis gali pigiai įvertinti varžytinėse parduodamą turtą, o varžytines vykdyti nestebint kviestiniams, nesudarius realių galimybių varžytinėms. Taip užkertamas kelias gauti už skolininko turtą daugiau lėšų ir jas skirti išieškotojui. Išvaržytą turtą brangiai perpardavus, su tokiomis varžytinėmis susiję asmenys gauna pelną išieškotojo ir skolininko sąskaita.
Antstoliams suteiktos išskirtinės galios (priiminėjant privalomus patvarkymus, areštuojant ir realizuojant asmenų turtą) yra daug didesnės, negu daugelio teisėsaugos pareigūnų, tačiau jiems keliami etikos reikalavimai – lyg smulkiems verslininkams. Vienas pagrindinių Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimų – solidariai ginti savo kolegas nuo „nepagrįstos“ kritikos. Tačiau mūsų manymu, anstolių profesinės bendruomenės atstovai šiandien aklai ginasi nuo pagįstos kritikos.
Atsakydami į Teisės projektų ir tyrimų centro bei Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimo pastabas, jog anstoliai skolininkams dažnai nepaaiškina jų teisių ir nesuteikia informacijos, antstoliai tikino esą labai užsiėmę ir turintys per daug bylų. Bet siūlymą padidinti antstolių skaičių jie atmetė, teigdami, kad krūvis yra normalus ir daugiau antstolių nereikia.
Į Valstybės kontrolės tyrimo išvadas apie oficialias antstolių pajamas, daug kartų viršijančias teisėsaugos pareigūnų uždarbį, antstoliai atsakė, kad Valstybės kontrolė jų pajamoms priskyrė ir išlaidas. Kai nepriklausomų teisininkų tyrimas patvirtino Valstybės kontrolės išvadas ir įrodė, kad “išlaidomis” vadinami trijų rūšių atlyginimai antstoliams, antstoliai pradėjo viešųjų ryšių kampaniją, siekdami nutildyti ekspertus: teisininkai apkaltinti nemokšiškumu, o antstoliai imti vaizduoti kaip nepagrįstai persekiojamos, nuolat mirtiname pavojuje dirbančios skolininkų aukos.
Esame įsitikinę, kad, gindamos Lietuvos visuomenės interesus, valdžios institucijos privalo nešališkai įvertinti ekspertų iškeltus ydingus antstolių veiklos faktus. Raginame Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę iš visuomenės ir valstybės pozicijų įvertinti pastabas bei pasiūlymus, kuriuos dėl antstolių veiklos pateikė valstybinės institucijos ir pilietinės organizacijos, teisės ekspertai ir mokslininkai. Kviečiame kuo greičiau peržiūrėti ir pataisyti ydingus, korupcijai ir piktnaudžiavimui prielaidas sudarančius teisės aktus: Antstolių įstatymą bei Sprendimų vykdymo instrukciją, ir sudaryti sąlygas skaidriai bei sąžiningai, piliečių pasitikėjimo vertai antstolių veiklai.
Pilietinis aljansas prieš korupciją įsipareigoja stebėti valdžios reakciją į šias pastabas ir viešai vertinti atsakingų institucijų pastangas taisyti padėtį.
Pilietinis aljansas prieš korupciją:
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
“Transparency International” Lietuvos skyrius
Pilietinės visuomenės institutas
Lietuvos laisvosios rinkos institutas
Pilietinį aljansą prieš korupciją remia Jungtinės Karalystės ambasada.