Korupcija vis dar siautėja 70 šalių, byloja Korupcijos suvokimo indeksas 2005
Korupcijos suvokimo indeksu matuojama, kiek tiriamoje šalyje suvokiama egzistuojanti valstybės bei savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija. KSI yra kompleksinis indikatorius, nustatomas remiantis verslo atstovų apklausomis ir kitais ekspertiniais tyrimais. Šiemet indeksas sudarytas 10 nepriklausomų institucijų iš 16 skirtingų tyrimų. Ekspertai pabrėžia, kad vertinant korupcijos suvokimą konkrečioje šalyje reikia žiūrėti į KSI balus, o ne į valstybių sąraše užimamą vietą. Tiek balus, tiek vietą gali pakoreguoti ir tyrimo metodologijos pokyčiai, ir tiriamų šalių skaičius. Korupcijos suvokimo indeksas skaičiuojamas tik tose šalyse, kuriose buvo atlikti mažiausiai 3 tyrimai.
| Šiemet Lietuvos Korupcijos suvokimo indeksas yra 4.8 ir jis yra 0.2 geresnis už pernykštį KSI, kuris sudarė 4.6. Lietuvos vieta tarp kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių nesikeičia – ji yra ketvirta po Estijos, Slovėnijos ir Vengrijos, kaip ir pernai. Lietuvai niekaip nepavyksta pasiekti 5 balų barjero, atskiriančio mažai korumpuotas valstybes nuo valstybių, kurios tebesusiduria su rimtomis korupcijos problemomis. |
Daug šalių, bandydamos išvengti skurdo spąstų, susiduria su dideliais sunkumais
Londonas/Berlynas, 2005 spalio 18 – daugiau kaip negu du trečdaliai iš 159 valstybių apklaustų per “Transparency International” 2005 Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrimą gavo mažiau kaip 5 iš galimų 10 taškų, – kas skatina susirūpinimą korupcijos lygiu daugumoje apklaustų šalių.
Korupcija ir toliau gresia vystymuisi
2005 indeksas liudija dvigubą skurdo ir korupcijos naštą pasaulio mažiausiai išvystytose šalyse.
“Korupcija yra pagrindinė skurdo priežastis, tuo pačiu metu būdama ir pagrindine kliūtimi jį įveikti”, pasakė “Transparency International” valdybos pirmininkas Peter Eigen. “Šios dvi nelaimės maitinasi viena kita uždarydamos gyventojus kančių rate. Mes turime negailestingai kovoti su korupcija, jeigu tik norime kad mūsų pagalba rimtai veiktų išlaisvinant žmones iš skurdo.”
Nepaisant progreso daugelyje sričių, įskaitant artėjantį Jungtinių tautų konvencijos prieš korupciją įsigaliojimą, septyniasdešimt šalių – beveik pusė visų šalių įtrauktų į Indeksą – gavo mažiau negu 3 KSI taškus. Iš visų šalių, įtraukų į tyrimą, manoma kad korupcija daugiausiai siautėja Čade, Bangladeše, Turkmėnistane, Myanmare ir Haityje, kurios taipogi yra tarp skurdžiausių valstybių pasaulyje.
Pasaulis nori perpus sumažinti kraštutinį skurdą iki 2015 metų. Korupcija trukdo pasiekti Tūkstantmečio plėtros tikslus, kenkdama ekonominiam augimui ir darniai plėtrai, kurie galėtų išlaisvinti milijonus iš skurdo spąstų. Be to, daugelis tyrimų rodo, kad užsienio investicijos yra žemesnės šalyse, kurios yra suvokiamos kaip korumpuotos. Tai dar labiau sumažina jų galimybes suklestėti.
Mažinant korupciją yra padaryta pažanga
Korupcijos suvokimo stiprėjimas nuo 2004 iki 2005 metų gali būti pastebėtas tokiose šalyse kaip Kosta Rika, Gabonas, Nepalas, Papua Naujoji Gvinėja, Rusija, Seišeliai, Šri Lanka, Surinamas, Trinidadas ir Tobagas bei Urugvajus. Tuo pačiu metu, pernai kai kurios šalys – tokios kaip Estija, Prancūzija, Honkongas, Japonija, Jordanija, Kazachstanas, Nigerija, Kataras, Taivanis ir Turkija – parodė akivaizdžią pažangą – t.y. korupcijos suvokimo mažėjimą.
Neseniai įvykęs JT Konvencijos prieš korupciją ratifikavimas sukūrė darnaus progreso prieš korupciją pasaulinę teisinę sistemą. 2005 metų gruodį įsigaliojanti Konvencija pagreitins pavogtų lėšų atgavimą, paskatins bakus imtis veiklos prieš pinigų plovimą, leis valstybėms persekioti užsienio kompanijas ir asmenis, kurie įvykdė korupcinę veiką jų teritorijoje ir uždraus kyšininkavimą užsienio valstybių tarnautojams. Šalys su mažomis pajamomis, kurios priima ir vykdo Konvenciją, turės pranašumą lenktynėse dėl užsienio investicijų ir ekonominio augimo.
Gerovė nesąlygoja progreso kovoje prieš korupciją
Turtai nėra būtina sąlyga sėkmingai korupcijos kontrolei. Nauja Prof. Dr. Johann’o Graf’o Lambsdorff’o ilgalaikė KSI analizė parodo, kad per pastarąjį dešimtmetį korupcijos suvokimas ženkliai sumažėjo ir tokiose šalyse su mažesnėmis pajamomis kaip Estija, Kolumbija ir Bulgarija.
Atsakomybė dėl kovos prieš korupciją netenka tik šalims su mažesnėmis pajamomis. Turtingesnės valstybės, nepaisant jų susidūrimų su įvairiais korupcijos atvejais jų teritorijoje, turi dalintis naštą užtikrindamos, kad jų kompanijos neįsivėlė į korupcinius veiksmus svetur. Pažeidėjai turi būti persekiojami ir nušalinami nuo viešųjų konkursų. Galimybė užtikrinti darnų progresą priklauso ir nuo Pasaulinės prekybos organizacijos, kuri turi aktyviai skatinti skaidrumą ir antikorupciją pasaulinėje prekyboje.
Pamokos yra aiškios: tokie rizikos faktoriai kaip valdžios slaptumas, netinkama elito grupių įtaka bei iškreipti politikų finansai yra aktualūs ir turtingoms, ir mažiau pasiturinčioms valstybėms, ir nė viena turtinga valstybė nėra apsaugota nuo korupcijos prakeiksmo.
“Transparency International” reikalauja tokių veiksmų kaip:
Šalyse su mažesnėmis pajamomis
- Padidinti resursus ir politinę valią skiriamą antikorupcinėms pastangoms.
- Užtikrinti didesnį visuomenės priėjimą prie informacijos apie biudžetus, įplaukas ir išlaidas.
Visose šalyse
- Skatinti stiprų koordinavimą tarp vyriausybių, privataus sektoriaus ir pilietinės visuomenės antikorupcijos ir gero valdymo pastangų efektyvumui ir darnumui didinti.
- Ratifikuoti, įgyvendinti ir stebėti esamas antikorupcines konvencijas visose šalyse tarptautinėms normoms nustatyti. Tai apima JT Konvenciją prieš korupciją, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvenciją prieš kyšininkavimą, ir Afrikos Sąjungos ir Amerikos šalių organizacijos regioninės konvencijas.
Daugiau informacijos:
www.transparency.org/surveys/index.html#cpi; www.transparency.org; transparency.lt
Tel.: 8 (5) 212 69 51