Įvertinęs šiandien Lietuvoje vykstančias diskusijas dėl korupcijos problemų, Aljansas ragina politikus, teisėsaugą ir visuomenę sutelkti dėmesį į tris antikorupcinės veiklos prioritetus.
Siekiant mažinti korupciją Lietuvoje, visų pirma būtina:
1. Užtikrinti valdžios institucijų veiklos skaidrumą ir išsamų visuomenės informavimą apie priimamus politinius bei administracinius sprendimus. Stokodama informacijos šiandien visuomenė veiksmingai neatlieka demokratinės valdžios kontrolės funkcijos. Nekontroliuojama valdžia neišvengiamai korumpuojasi. Kol kas vyraujanti valdžios ryšių su visuomene strategija iš esmės grindžiama manipuliavimu informacija. Privalu keisti įsigalėjusią praktiką, kai valdžia, naudodama mokesčių mokėtojų pinigus, labiau rūpinasi savo įvaizdžio kūrimu, negu savalaikiu ir išsamiu piliečių informavimu. Visa valdžios turima informacija, -išskyrus valstybės, tarnybos bei komercines paslaptis ir surinktus duomenis apie asmens privatų gyvenimą, – privalo būti visuomenei prieinama. Kuo didesnė jos dalis turėtų būti laiku skelbiama internete. Ypač svarbu, kad politikai ir valstybės tarnautojai iškart pateiktų visuomenei visą informaciją, kilus įtarimui dėl viešų ir privačių interesų konflikto. Pavyzdžiui, Ministro Pirmininko šeimos atsisakymas atskleisti visas viešbučio „Crowne Plaza“ įsigijimo ir valdymo aplinkybes kertasi su civilizuotos demokratinės valstybės principais. Taip pat įstatymu dera apriboti valdžios galimybes išvengti socialinių partnerių bei pilietinių organizacijų įtraukimo į teisėkūrą bei sprendimų priėmimą. Tobulinant lobistinės veiklos reguliavimą reikia visuomenei sudaryti galimybę sužinoti apie visus, siekiančius įtakoti valdžios sprendimus.
2. Stabdyti korupciją teisėkūroje, nes ši korupcijos foma labiausiai skurdina visuomenę. Būtina įteisinti realiai veikiančią brangių ir sistemines pasekmes turinčių viešųjų iniciatyvų kaštų-naudos analizę ar kitokią efektyvią teisėkūros poveikio vertinimo priemonę. Kiekvieno įstatymo ar nutarimo poveikis turėtų būti prognozuojamas atsakingai ir atskaitingai. Teisės aktus lydintys aiškinamieji raštai negali apsiriboti teiginiu „neigiamų pasekmių nenumatoma“: juose privalo būti įvertintos visos galimos neigiamos pasekmės ir papildomos sąnaudos ne tik viešosioms institucijoms, bet ir privatiems asmenims.
Pavyzdžiui, Vyriausybės siekis įsigyti „Mažeikių naftos“ akcijų iš „Jukos“ ir parduoti jas naujam savininkui, sandoriui skolinantis iki 3 mlrd. litų, yra ypatingai neskaidrios viešosios politikos pavyzdys. Vyriausybė, prašydama Seimo atskiru įstatymu leisti pasiskolinti sandoriui reikalingų lėšų, atsisako išsamiai paaiškinti visuomenei, nei ko tiksliai šiuo sandoriu ji siekia, nei pagal kokius kriterijus ir kokių „Mažeikių naftos“ pirkėjų ieškoma, nei kokios galimos nesėkmingų Vyriausybės veiksmų pasekmės?
Reikia pagaliau priimti Politikų elgesio bei Tarnautojų elgesio kodeksus. Būtina įtraukti ir visuomenę į politikų, tarnautojų bei teisėjų elgesio priežiūrą, kviečiant visuomenės atstovus dalyvauti etikos priežiūros institucijų darbe. Be to, dera išplėsti Valstybės tarnybos įstatymo ir tarnautojų elgesio kodeksų taikymą visoms valstybės ir nevalstybinėms institucijoms, kaip antai viešosioms įmonėms ir įstaigoms, nevalstybinėms įstaigoms ir agentūroms, jei jos teikia valstybės pavestas viešojo administravimo ir viešąsias paslaugas.
Privalu keisti ydingą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo praktiką naikinant galimybes interesų grupėms pirkti politikus. Čia svarbiausias žingsnis – efektyvi politinių kampanijų išlaidų stebėsena.
Rengiant ir priimant teisės aktus labai svarbu mažinti biurokratinius rinkos ir viešosios erdvės suvaržymus.
3. Užtikrinti korupcijos tyrimų efektyvumą ir atsakomybės neišvengiamumą.
Ne parlamentinės komisijos turėtų tirti korupcijos nusikaltimus, bet profesionalūs teisėsaugos pareigūnai, visų pirma – Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jos efektyvesniam darbui būtina sudaryti reikiamas sąlygas, o šias sąlygas sudarius – kelti daug aukštesnius reikalavimus.
Efektyvi priemonė skatinti žmones priešintis korupcijai ir bendradarbiauti su pareigūnais – ginti tuos, kurie jau šiandien praneša apie pastebėtus įtartinus atvejus. Būtina parengti ir priimti Pareiškėjų apsaugos įstatymą, kuris saugotų ne tik tuos, kurie praneša apie įtarimus dėl korupcijos savo darbovietėje, bet visus, kuriems galėtų keršyti dėl jų pareiškimų per darbo santykius. Svarbu yra parengti Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kurie leistų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis, padedančius atskleisti nusikalstamas korupcinio pobūdžio veikas.
Norint neišradinėti dviračio kovoje su korupcija ir pasinaudoti sukaupta antikorupcine pasaulio patirtimi, Lietuvai būtina kuo skubiai ratifikuoti ir įgyvendinti Jungtinių tautų konvenciją prieš korupciją.
Pilietinį aljansą prieš korupciją remia Jungtinės karalystės ambasada.