“Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu rinkos analizės ir tyrimų grupė “RAIT” atliko Lietuvos viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimą. Tyrimas atliktas naudojant Jungtinių Tautų vystymo programos finansinę paramą. 550 Lietuvoje registruotų ir veikiančių įmonių atstovų įvertino viešųjų pirkimų būklę ir galimus viešųjų pirkimų tobulinimo būdus. Apklausa vyko 2005 metų spalio – lapkričio mėnesiais.
54,1% apklaustų Lietuvos įmonių vadovų, ar jų įgaliotų atstovų, gerai informuotų apie įmonės dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose, teigia dažniau ar rečiau atsisakydavę dalyvauti konkursuose dėl to, kad, jų nuomone, viešųjų pirkimų laimėtojas buvo žinomas iš anksto (labai dažnai 6,3%, dažnai 18,6%, retai 22%, labai retai 7,2%).
24,5% respondentų, tvirtina, kad jiems teko girdėti, jog jų veiklos sferos įmonės neoficialiai mokėjo ar kitaip atsilygino už garantijas laimėti viešuosius pirkimus per paskutinius 12 mėnesių. Šį rodiklį galima palyginti su neseniai paskelbto Pasaulio banko bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko naujo tyrimo (BEEPS 2005) duomenimis, kurie atskleidžia, jog 2005 m. apie 27% apklaustų verslo įmonių atstovų teigė, kad kyšininkavimas yra dažnas norint gauti valstybės užsakymą.
Anot RAIT apklausos, dažniausiai per praėjusius penkerius metus įmonės susidurdavo su specifiškai suformuluotais reikalavimais, – tokiais, kad juos tenkinti galėtų tik proteguojama įmonė. Korupciniai sandoriai, respondentų manymu, labiausiai tikėtini rengiant konkurso dokumentus ir vertinant paraiškas bei skelbiant laimėtoją, o mažiausiai – teikiant paraiškas.
Apklausos dalyvių nuomone, mažiausiai skaidrūs viešųjų pirkimų konkursai organizuojami statybų sferoje. Pasak apklausos dalyvių, korumpuotuose viešuosiuos pirkimuose neteisėto atlygio dydis dažniausiai svyruoja tarp 6 ir 10 % nuo kontrakto vertės (34,6% atsakymų), o penktadalis įmonių minėjo 3 – 5 % atlygį.
Dauguma respondentų sako, jog Lietuvos politikai viešiesiems pirkimams daro netiesioginę įtaką (57,2%). 16,8 % teigia, jog politikai daro tiesioginį spaudimą viešiesiems pirkimams, o 10,5% atsako, jog politikai nedaro jokios įtakos. Penkių didžiųjų miestų įmonių atstovai dažniau pabrėžia netiesioginio politikų kišimosi galimybę, o kitų Lietuvos regionų respondentai – galimą tiesioginę politikų įtaką viešiesiems pirkimams.
Kaip opiausias problemas, su kuriomis tenka susidurti verslui dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose Lietuvoje, apklausos dalyviai nurodo korupciją ir pažintis (13,4 %), nekokybiškai paruoštas technines sąlygas (11,4 %), skaidrumo stoką (8,6 %), informacijos stoką (5,5%), kainos laikymą pagrindiniu vertinimo kriterijumi (5,1 %), nepagrįstas konkurso sąlygas (4,8 %), trumpus konkursų terminus (4,8 %).
Dauguma apklaustųjų (38,6%) viešųjų pirkimų sistemą vertina nei nepalankiai, nei palankiai. 35,2% vertina nepalankai ir labai nepalankiai, o 25,1% vertina palankiai ir labai palankiai. Atsiliepdami apie institucijas, užtikrinančias teisingą viešųjų pirkimų organizavimą, respondentai palankiausiai vertina verslo institucijas, o nepalankiausiai – teismus.
Vertindami viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo galimybes respondentai labiausiai palaiko įstatymų bazės tobulinimą, o mažiausiai – centralizuotą pirkimų organizavimą.
Iš “Transparency International” tarptautinių ekspertų rekomendacijų viešųjų pirkimų skaidrinimui sąrašo respondentai palankiausiai vertina reikalavimą sudaryti lengvą priėjimą prie informacijos apie konkursą visiems konkurso dalyviams apie visus konkurso tarpsnius, tarp jų atrankos ir vertinimo eigą, kontrakto trukmę ir sąlygas, bei bet kokius pasikeitimus, taip pat reikalavimą suteikti konkurso dalyviams pakankamai laiko paruošti ir pasirengti konkurso reikalavimams. Nepalankiausiai vertinami siūlymai priimti paraiškas tik iš kompanijų, kurios įdiegė elgesio kodeksą, įpareigojantį kompaniją ir jos dalyvius laikytis griežtos antikorupcinės politikos, bei remti pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą nepriklausomų konkursų ir projektų vykdymo stebėtojų vaidmenyje.