Švietimo ir mokslo vice-ministras Rimantas Vaitkus nesureikšmina akademinio nesąžiningumo mastų Lietuvoje, o studijų kokybę priežiūrintys ekspertai savo vertimuose akademinei etikai neskiria pernelyg didelio dėmesio. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ir „Žinių radijo“ laidoje „Skaidrumo linija“ kalbinti nacionalinių institucijų atstovai teigia, jog nusirašinėjimas ir darbų pirkimas yra visų pirma pačių mokslo įstaigų vidinis reikalas. TILS tyrimo duomenimis, Lietuvoje nusirašinėja 88 proc. moksleivių ir 72 proc. studentų. 14 proc. moksleivių ir 16 proc. studentų yra pirkę rašto darbus.
Praeitą savaitę plačiai aptarinėtas mokslo darbų pirkimas universitetuose – tik vienas akademinio nesąžiningumo pavyzdys. Tačiau dar ne visos institucijos pripažįsta, jog akademinis nesąžiningumas – išties rimta problema. „Skaidrumo linija“ paklausė buvusio Vilniaus universiteto prorektoriaus, dabartinio Švietimo ir mokslo viceministro Rimanto Vaitkaus, ar vertėtų sunerimti ir aktyviau spręsti akademinio nusirašinėjimo problemą.
„Aš manau, kad akademinio nesąžiningumo atvejų, kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje, yra. Ar tai didelė, ar maža problema sunku pasakyti, niekas nebuvo atlikęs tokių labai rimtų tyrimų, bet tai kad iš tikrųjų susiduriame su tokiais atvejais ne tik tarp studentų darbų, bet taip pat ir tam tikrų mokslo darbų – ir tokių atvejų yra buvę, tai yra tiesa. Bet aš dar kartą noriu pabrėžti, Lietuva nėra jokia išimtis. Kitose šalyse irgi tokių atvejų pasitaiko”, – teigė viceministras.
Jo teigimu, akademinio nesąžiningumo problemą turėtų spręsti pačios mokymosi įstaigos ir studentai, nes ŠMM vaidmuo aukštųjų mokyklų gyvenime yra minimalus.
Su tuo sutinka ir Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktoriaus pavaduotoja Aurelija Valeikienė. Pasak jos, akademiniam sąžiningumui Lietuvoje reikėtų skirti daugiau dėmesio, tačiau tai turėtų daryti ne SKVC, o pačios mokymosi įstaigos.
„Jeigu mes remsimės ekspertų išvadomis ir jas analizuosime, tai, iš tikrųjų, ekspertai savo išvadose neteikia tam [akademiniam sąžiningumui – red.] ypatingo dėmesio ir čia turbūt reikėtų prisiminti bendrus dalykus, į ką yra kreipiamas dėmesys vertinime. Tai viena vertus tiek studijų programų, tiek instituciniame vertinime yra analizuojama atitiktis teisės aktų reikalavimams. […] Antras vertinimo tikslas – tai yra paskanti kokybės kultūrą. Mes manome, kad akademinis etikos dalykai – yra vidininės organizacijų kokybės kultūros dalis. Tai yra tai, kas turėtų būti išspręsta tarp studentų, dėstytojų ir aukštosios mokyklos administracijos bendromis pastangomis“, – ekspertų išvadas apie aukštųjų mokyklų programas komentavo A. Valeikienė.
A. Valeikienė mano, kad tai, jog Lietuvoje vis dar neveikia akademinės etikos kontrolieriaus institucija, irgi galimai prisideda prie problemos įsigalėjimo.
Tuo metu Lietuvos moksleivių sąjungos pirmininkas Vygintas Eidėnas mano, kad mokyklos, nors ir turėtų spręsti nusirašinėjimo problemą, jos dažnai nepripažįsta.
“Mokytojai, tikrai ne visi, galbūt bijo apie tai garsiai šnekėti, nes tai parodo jų nekompetenciją, nesugebėjimą suvaldyti pamokos. Kodėl mokyklų administracijos apie tai nešneka? Nes pačioms mokykloms labai svarbus dalykas – įvaizdis. (…) Dėl to irgi bijoma pripažinti, jog daugelyje mokyklų ir klasių tokie dalykai kaip nusirašinėjimas ir akademinis nesąžiningumas egzistuoja”, – sakė V.Eidėnas.
Laidos „Skaidrumo linija“ kviečiame klausytis čia .