Savo kovos su korupcija planuose partijos siūlo mažai naujovių, dažnai negalėtų užtikrinti siūlomų sprendimų rezultatų bei neturi nuoseklios antikorupcinės politikos. Dauguma partijų naujos Seimo kadencijos metu žada skirti dėmesį korumpuočiausioms ir didžiausias korupcines rizikas turinčioms sritims, tokioms kaip sveikatos apsauga, teisėsauga, savivalda, teisėkūra ir viešieji pirkimai. Politinės partijos teigia suprantančios kovos su korupcija svarbą ir korupcijos paplitimo mastus Lietuvoje.
Tai paaiškėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriui (TILS) pateikus klausimyną dvylikai rinkimuose į Seimą dalyvausiančių politinių partijų , remiantis sociologinėse apklausose išryškėjusiu visuomenės palaikymu (daugiau nei 1% gyventojų teigė, jog balsuotų už partiją per artėjančius rinkimus) ir politinių partijų matomumu. Klausimyno tikslas buvo išsiaiškinti, ar partijos išskiria korupciją kaip svarbią problemą, kaip yra pasirengę ją pažaboti ir kokių rezultatų tikisi pasiekti per ateinantį ketverių metų laikotarpį. Atsakymus rugsėjo 12 – 25 d. pateikė 10 politinių partijų: Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Drąsos kelias, Tvarka ir teisingumas, Liberalų ir centro sąjunga, Liberalų sąjūdis, Darbo partija, Lenkų rinkimų akcija, Lietuvos socialdemokratų partija, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Sąjunga „Taip“.
Tarp priemonių, skirtų pažaboti administracinę korupciją, partijos dažniausiai pažymi būtinybę užtikrinti didesnę valstybės tarnautojų atsakomybę ir jos neišvengiamumą bei didesnį įvairių viešųjų pirkimų proceso etapų skaidrumą. Kovai su politine korupcija ir neteisėtu interesų grupių poveikiu partijos dažnai siūlo skaidrinti įstatymų ar kitų teisės aktų rengimą ir priėmimą įvairiais būdais: nuo aktyvaus piliečių įsitraukimo į teisėkūrą ir piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės paprastinimo iki lobizmo reguliavimo bei viešų elektroninių konsultacijų su visuomene. Savo kovos su korupcija rezultatus partijos dažniausiai žada matuoti visuomenės nuomonės tyrimų pagalba.
Septynios partijos iš dešimties atsakiusių mano, jog korupcija Lietuvoje paplitusi (Liberalų ir centro sąjunga, Liberalų sąjūdis, Darbo partija, Lenkų rinkimų akcija, Lietuvos socialdemokratų partija, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Sąjunga „Taip“), o trys partijos teigė, jog korupcija Lietuvoje labai paplitusi (TS-LKD, Drąsos kelias, Tvarka ir teisingumas).
Šešios partijos teigė, kad joms korupcijos problema Lietuvoje labai svarbi (TS-LKD, Drąsos kelias, Tvarka ir teisingumas, Liberalų ir centro sąjunga, Liberalų sąjūdis, Darbo partija). Keturios (Lenkų rinkimų akcija, Lietuvos socialdemokratų partija, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Sąjunga „Taip“) korupciją įvardijo kaip svarbią jų partijai problemą.
Kaip labiausiai korupcijos pažeistas socialinio, ekonominio, politinio gyvenimo sferas partijos dažniausiai minėjo sveikatos apsaugą (8 partijos), teisėsaugą (8 partijos), teisėkūrą (5 partijos), savivaldą (4 partijos), viešuosius pirkimus (4 partijos) ir procedūras, susijusias su leidimų išdavimu, verslo priežiūra ir kontrole (4 partijos).
„Iš pateiktų partijų atsakymų akivaizdu, jog daugelis jų supranta, kad būtina kovoti su korupcijos priežastimis, o ne vien reaguoti į jos pasekmes. Tačiau nemažai partijų pateiktų pasiūlymų viso labo atkartoja jau dabar galiojančios Nacionalinės kovos su korupcija programos (NKKP) priemones ir nesuteikia tinkamo dėmesio saugiam piliečių įsitraukimui į kovą su korupcija, korupcijai sveikatos apsaugoje ar privačiame sektoriuje. Atsakymuose taip pat pasitaikė tiek gražiai skambančių, bet bendrų pažadų, tiek ne itin reikšmingų priemonių, kurios galėtų palikti įspūdį, bet vargu, ar leistų pasiekti esminį rezultatą”, teigė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Neringa Mickevičiūtė.
Daugiau informacijos: Sergejus Muravjovas, +370 689 97579.