Ilgai kurtas teismų atvirumo įvaizdis ima bliūkšti. Tuo įsitikino su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ atstovai ir žurnalistai, kurie iš skirtingų teismų pabandė gauti juos dominančius viešai paskelbtus nuosprendžius. Pasirodo, dokumentai, kurie vadovaujantis Teismų įstatymu ir Teisėjų tarybos sprendimu turi būti prieinami visuomenei, saugomi po devyniais užraktais. Norint susipažinti su viešo nuosprendžio motyvais reikia gauti raštišką teisėjo leidimą, vykti į specialias patalpas, o viešai skelbto nuosprendžio negalima net nukopijuoti.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) specialistų teigimu, tokia tvarka kelia didelį nerimą. Taip mažinamas teismų sistemos skaidrumas ir ribojama visuomenės teisė gauti viešą informaciją. Žurnalistas, Teisėjų atrankos komisijos narys Aurimas Perednis teigia, jog toks teisėjų elgesys žlugdo visuomenės pasitikėjimą teismais.
Kryžiaus keliai
Kaip praktikoje veikia teismų atvirumo principas prieš dvi savaitės galėjo įsitikinti TILS atstovai Vilniaus apygardos teismo paprašę bylos, kurioje buvo išteisintas kyšio davimu kaltintas vairuotojas, nutarties. Nors Lietuvos įstatymai nenumato galimybės vairuotojams susimokėti baudos tiesiogiai kelių policijos pareigūnams, teismas tarp policininkų automobilio sėdynių įkištą 50 litų banknotą nusprendė traktuoti ne kai bandymą papirkti pareigūnus, o kaip norą sumokėti baudą. Toks nuosprendis sukėlė abejonių TILS atstovams, kurie nusprendė atidžiau pažvelgti į bylos medžiagą ir susipažinti su teismo salėje viešai perskaitytu sprendimu.
„Viešai paskelbto nuosprendžio internete nėra iki šiol. Posėdžiai buvo vieši ir nuosprendis buvo skelbiamas viešai, todėl nematau priežasčių, kodėl jis nėra skelbiamas. Tai sisteminis trūkumas, kuris nesprendžiamas iki šiol, nors yra atskira Teismų tarybos nutartimi patvirtinta tvarka, kada sprendimai turi būti paviešinami internete. Mūsų supratimu, tas laikas jau seniai praėjęs“, – 15min.lt sakė TILS projektų vadovė Neringa Mickevičiūtė.
Pasak jos, pirmiausia buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą, kuris nagrinėjo bylą. Paaiškėjo, jog bylos negalima rasti nežinant tikslaus jos numerio. Tačiau net ir sužinojus numerį nuosprendis pateiktas nebuvo. „Motyvuodami, jog tai viešasis interesas, paprašėme leidimo susipažinti su bylos medžiaga. Komunikavimas užtruko, tačiau į mūsų prašymą sureagavo po to, kai susisiekėme su teisėja. Ji parašė leidimą susipažinti su byla. Atvykus į bylų susipažinimo kambarį paaiškėjo, kad mums leista susipažinti tik su sprendimu, kuris ir taip turėtų būti viešas ir bet kam prieinamas internetu. Be to, mums buvo leista skaityti, tačiau uždrausta padaryti nutarimo kopijas“, – pasakojo TILS atstovė.
Davė pirštą nukirsti
Su analogiškomis problemomis susidurti teko ir žurnalistui Aurimui Peredniui. „Teismų įstatymas įpareigoja teisėją viešinti nutartis ir sprendimus. Ypač bylas, kuriose yra viešasis interesas. Tokias kaip Darbo partijos byla. Tai rezonansinės bylos, kuriose yra visuomenės interesas žinoti“, – dėstė žurnalistas.
A.Perednio teigimu, su skirtingu įstatymų traktavimu jam tenka susidurti ir Teisėjų atrankos komisijoje, kuriai pats priklauso: „Keli didelę patirtį turintys teisėjai, pretenduojantys į aukštesnes pozicijas, posėdžio metu paklausti, ar būtų galima susipažinti su jų priimtais nutarimais, atsakė, kad to padaryti neleistų, kol nesueis kasacijos terminas – trys mėnesiai. Vienas teisėjas man net pasiūlė duoti nukirsti pirštą, jeigu jis neteisus.“
Teismų įstatymo 39 str. skelbia, jog „teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys <…> skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka“.
Dar 2005 m. rugsėjo 9 d. Teisėjų taryba (tuometinė Teismų taryba) patvirtino „Teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių skelbimo internete tvarką“, kurioje aiškiai pasakoma, kad kasacijos termino pabaigos viešai skelbiant sprendimus laukti nereikia. Ši tvarka įpareigoja net ir apylinkių teismus skelbti savo sprendimus po bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo, o tais atvejais, kai susiduriama su viešu interesu ir poreikiu informuoti visuomenę apie ją dominančią bylą, leidžia paskelbti ne tik byloje priimamus baigiamuosius aktus, bet ir tarpines nutartis.
Griauna pasitikėjimą
„Neleisti susipažinti visuomenės atstovams su nutartimis yra neteisėta. Mes gyvenam demokratinėje šalyje, kurioje deklaruojamas valdžios institucijų atvirumas. Teismai garsiai skelbia, kaip bando užsitarnauti visuomenės pasitikėjimą ir kokie yra atviri, bet susidūrę su konkrečiomis situacijomis mes to atvirumo nematome. Yra labai didelis kontrastas tarp to, ką sako teismų vadovai arba šalies politikai, ir to, kas yra iš tiesų“, – teigė A.Perednis.
Pasak jo, toks teisėjų požiūris į darbą mažina pasitikėjimą teismais: „Nepriimtina, kai valdžios institucija, kuri visuomenei teikia teisingumo paslaugą, savo sprendimus slepia, o piliečiai negali sužinoti net sprendimų motyvų. Žurnalistai turi nueiti kryžiaus kelius, kad gautų informaciją, kurią patys teismai turi būti suinteresuoti pateikti visuomenei. Tai nenormalu.“
Trūksta žmogiško paaiškinimo
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas tapo vienu iš nedaugelio teisėjų, apsisprendusių visuomenei atvirai paaiškinti savo sprendimų motyvus ir nebijantis apie juos diskutuoti viešai. A.Cininas rašo savo tinklaraštį ir aktyviai bendrauja socialiniuose tinkluose. Jam, kartu su kolegomis, teko priimti sprendimą vienoje garsiausių pastarojo meto bylų, kurioje velionis Andrius Ūsas buvo kaltinamas pedofilija.
Paklaustas, ar normalu, jog teisėjai slepia savo nutartis nuo visuomenės A.Cininas sakė: „Aš nemanau, kad tai normali praktika. Yra teisėjų tarybos nutarimai, kurie nustato, kokia yra sprendimų skelbimo tvarka. O ji tokia, kad nuasmeninti sprendimai, turi būti skelbiami iš karto po paskelbimo. Aš pats tai darau ir įprasta tvarka yra tokia, kad nuasmenintas sprendimas paskelbiamas dar nepridavus bylos į baudžiamųjų bylų raštinę.“
Paprašytas patikslinti, kiek trunka bylos nuasmeninimas, teisėjas atsakė, jog tai minučių klausimas. Yra kompiuterinė programa, kuri panaikina liudytojų ir kitų proceso dalyvių pavardes bei asmens duomenis.
„Man nelabai aiški logika. Jeigu sprendimas paskelbiamas viešai, viešame teismo posėdyje, tai koks skirtumas, ar žurnalistas jį įsirašys į diktofoną ir cituos, ar pasiims internete iš duomenų bazės“, – dėstė teisėjas.
Pasak A.Cinino, teisėjų kaip individų niekas neįpareigoja taisyti bendro teismų įvaizdžio. Tai ne teisėjų darbas. Jie turi savo bylas, už kurias atsako. Viešas bendravimas reikalingas tiek, kiek teisėjai susiję su konkrečiomis bylomis. Todėl sprendimo paskelbimas yra neįtikėtinai aštrus ginklas keliant visuomenės pasitikėjimą teismų sistema, jeigu jis naudojamas tinkamai.
„Motyvus galima išdėstyti aiškiai ir įtaigiai ant vieno A4 popieriaus lapo kiekvienoje byloje. Net ir tokioje byloje kaip A.Ūso. Mano nuomone, tai ir reikia daryti. Jeigu įstatymas leidžia paaiškinti motyvus, o ne skaityti visą griozdišką tekstą, tuo reikia naudotis“, – siūlė teisėjas.
15min.lt , Skirmantas Malinauskas.