Pirmiausia yra labai svarbu suprasti, kad VVĮ turi būti kiek įmanoma panašesnės į privataus kapitalo įmones, Valdymo koordinavimo centrui teigė TI Valdybos narys Jermyn Brooks. Pasak jo, efektyviai valdomos VVĮ veikla turi būti pagrįsta 95 proc. taisyklių, kuriomis vadovaujasi privačios įmonės. VVĮ turi būti gyvendintas pagrindinis privataus kapitalo įmonių principas – tai privalomas griežtų valdymo taisyklių laikymasis. Įmonėse turi būti suformuota tinkama organizacinė struktūra su aiškiais įgaliojimais ir kiti įprasti organizaciniai nuostatai. Svarbu suprasti, kad taisyklės, kurios pasiteisino privačiame versle, gali gerai veikti ir VVĮ sektoriuje.
Tai taip pat reiškia, kad per didelis tiesioginis politikų dalyvavimas VVĮ veiklos valdyme turi būti vengiamas. Šios įmonės priklauso valstybei, todėl santykiai tarp valdybos arba vadovybės ir valstybės yra aiškiai apibrėžti. Nepaisant to, vyriausybė neturėtų dalyvauti įmonės „mikro-valdyme“. Politikai ir valstybės tarnautojai, atstovaujantys valstybės, kaip įmonės savininkės ar akcininkės, interesus, turėtų apsiriboti strateginiu įmonės valdymu, o kasdieniai verslo sprendimai turėtų būti patikėti profesionaliems vadovams.
Vyriausybės pagrindinė užduotis yra nustatyti VVĮ ambicingus tikslus ir aiškiai nurodyti, kad galutinis VVĮ tikslas yra duoti naudą jų savininkams – visuomenei. Kartais VVĮ, ypač jei ji gauna valstybės dotacijas ar atlieka nekomercines funkcijas, labiau primena biudžetinę įstaigą, nei pelno siekiančią įmonę. Visgi, finansų planavimas valstybinėje įstaigoje labai skiriasi nuo planavimo privačiame sektoriuje. Privačiame sektoriuje stengiamasi kiek galima daugiau sutaupyti ir dirbti kuo efektyviau. Tuo tarpu viešajame sektoriuje vyrauja mąstymas, kad visas veiklai skirtas lėšas būtina išleisti. Svarbu, kad VVĮ suprastų, kad versle toks mąstymas yra netinkamas.
Dėl šios priežasties VVĮ keliami nekomerciniai tikslai turi būti labai aiškiai ir objektyviai įvardinti. Formuojant VVĮ biudžetą turi būti atsižvelgiama į aiškiai ir skaidriai išdėstytus nekomercinius tikslus. Juos įgyvendinant nelieka atsakomybės už pelną ar nuostolius, nes įmonei pavedamos užduotys, kurios paprastai neleidžia siekti pelno. Visgi, tokia įmonė turėtų siekti įgyvendinti nustatytus nekomercinius tikslus mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis ir tam būtina skaidri ir efektyvi nekomercinių funkcijų finansavimo sistema.
Skirtingos VVĮ teisinės formos neturėtų tapti pretekstu nesiekti skaidraus ir efektyvaus valdymo principų įgyvendinimo. Egzistuoja įvairios VVĮ – pradedant organizacijomis, kurios vykdo tik komercines funkcijas, ir baigiant tomis, kurios nuostolingai teikia būtinas viešąsias paslaugas. Lietuvoje taip pat yra įvairių teisinių formų VVĮ – akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių bei valstybės įmonių. Nepaisant VVĮ teisinės formos ar vykdomų funkcijų, turi būti siekiama maksimaliai padidinti šių įmonių veiklos efektyvumą. Todėl svarbu, kad politikos formuotojai suprastų, jog pokyčiai VVĮ būtini ne tam, kad užsispyrusiai būtų įgyvendinamas vienoks ar kitoks valdymo pertvarkymo modelis, o tam, kad būtų maksimaliai didinama tokių įmonių kuriama nauda visuomenei.
Labai svarbus VVĮ valdymo elementas yra nepriklausomi valdybų nariai, todėl remiantis gerąja praktika, viešojo sektoriaus atstovai VVĮ valdybose neturėtų sudaryti daugiau kaip vieno trečdalio narių. Tam, kad VVĮ teiktų maksimalią naudą visuomenei, jų valdybose turėtų dalyvauti gerai verslo principus išmanantys specialistai – valstybės tarnautojams neretai tokių kompetencijų stinga. Taip pat svarbu išrinkti tinkamą valdybos pirmininką. Sunku pasakyti, ar pirmininkas turi būti nepriklausomas asmuo, ar viešojo sektoriaus atstovas, tačiau yra gana aišku, kad įmonės valdybos pirmininku negali būti įmonės generalinis direktorius.
VVĮ valdybas turi sudaryti aktyvūs nariai, galintys pasiūlyti įmonei naudingų žinių ir įžvalgų. Nepaisant to, įvairiose šalyse VVĮ valdybos yra tarsi kapinės žmonėms, kurie ieško kuo užsiimti praradus valstybinį postą. Jei įmanoma, tokių atvejų reikia vengti. Taip pat turi būti aiškus atsakomybės pasiskirstymas tarp valdybos narių bei įmonės vadovų. Pravartu VVĮ suformuoti specialius komitetus, pavyzdžiui, rizikos, finansų arba audito, kuriuos sudaryti patys valdybų nariai arba būtų jiems atskaitingi.
Pagaliau VVĮ gali tapti stipri jėga skatinanti įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) standartų diegimą šalyje. Jeigu VVĮ reikalautų iš tiekėjų remti kovą su korupcija, laikytis aplinkosaugos standartų ar skatinti įdarbinimą, per savo tiekimo grandinę ji galėtų daryti didelį poveikį privataus kapitalo įmonėms. To galima pasiekti viešųjų pirkimų dėka, reikalaujant, kad pasiūlymus VVĮ teiktų tik ĮSA standartus atitinkančios įmonės. Šiuo metu „Transparency International“ prisideda prie tokių praktikų įgyvendinimo Egipte ir Indijoje. VVĮ įtaka ĮSA standartų diegimui yra ypač stipri, nes jos dažnai įgyvendina labai didelio masto infrastruktūros projektus, kuriuose sudaryti tiekimo sutartis siekia dauguma privataus sektoriaus įmonių ir konkurencija tarp jų yra labai didelė.
Jermyn Brooks – „Transparency International“ (TI) Verslo konsultavimo valdybos pirmininkas, TI Tarptautinės direktorių valdybos narys, tarptautinės organizacijos „Global Network Initiative“ nepriklausomas pirmininkas ir Humanitarinio dialogo centro (angl. Centre for Humanitarian Dialogue) valdybos narys. 2000 metais J. Brooks pradėjo dirbti TI vykdančiuoju direktoriumi ir finansų direktoriumi. Jis buvo vienas iš Pasaulio ekonomikos forumo Bendros kovos prieš korupciją iniciatyvos (angl. Partnering Against Corruption Initiative, PACI) steigėjų ir pirmininkavo Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo iniciatyvos 10-o principo darbo grupei. Prieš tai J. Brooks dirbo tarptautinėje audito kompanijoje „PricewaterhouseCoopers“, kurioje 1997 metais buvo išrinktas pasaulinės valdybos pirmininku. J. Brooks taip pat turi didelės patirties dirbant įmonės nevykdančiuoju direktoriumi ir dažnai užsiima nepriklausomo konsultanto veikla įmonių valdymo bei kovos prieš korupciją klausimais.
2014 metų liepą J. Brooks skaitė pranešimus Vilniuje vykusioje kasmetinėje „Transparency International“ skaidrumo mokykloje. Vizito Vilniuje metu Valdymo koordinavimo centras pakvietė TI valdybos narį padiskutuoti apie gerąją valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdymo praktiką. Susitikimo metu J. Brooks noriai dalinosi rekomendacijomis ir asmeninėmis įžvalgomis.
Tekstas publikuotas Valdymo koordinavimo centro 2013 m. ataskaitoje .