Socialinio dizaino dėka gydytojai galėjo atnaujinti ir iš naujo įprasminti Hipokrato priesaiką, kurią dalis medikų jau yra primiršę, TILS ir „Žinių radijo“ laidoje „Skaidrumo linija“ sakė socialinė dizainerė, lektorė Jurga Želvytė, padėjusi atlikti kelis eksperimentus antikorupcinėje medikų akcijoje.
Šiemet padėjote medicinos studentams išbandyti socialinį dizainą, kai jei organizavo antikorupcinę medikų akciją. Kas yra socialinis dizainas?
Socialinis dizainas tai procesas, kurio metu kūrybinių metodų pagalba kuriama socialinė kaita. Lygiai taip pat galima pasakyti, kad, pasitelkiant į pagalbą dizainerius arba kūrybininkus, bendradarbiaujant su organizacijomis yra ieškoma įvairių ir kūrybingų būdų spręsti socialines problemas. Tai gan neįprastas būdas, nes menininkai arba dizaineriai nėra taip glaudžiai susiję su nagrinėjamomis problemomis kaip mokslininkai arba ekspertai, kurie toje srityje dirba ilgą laiką. Tačiau menininkai turi tą charakterio būdą ir ypatybę pasižiūrėti į problemą plačiau ir iš kitos pusės.
Kas konkrečiai susijusio su socialiniu dizainu buvo medikų iniciatyvoje?
Visų pirma, buvo atrasta, kad gydytojai yra primiršę Hipokrato priesaiką, visų antra, sukurta galimybė gydytojams susirinkti ir kartu viešai ją pasakyti. Daktarai pajuda nuo savo darbo stalų ir viešai perskaito Hipokrato priesaiką. Toks veiksmo kūrimas yra socialinio dizaino elementas. Tai reiškia, kad žmonės prisimena savo įžadus, jų elgesys galbūt pasikeis. Ypač, jeigu, tai bus daroma kiekvienais metais, taps užkrečiama.
Kaip supratote, kad gydytojai yra pamiršę Hipokrato priesaiką?
Mano studentė Vytautė darė tyrimą, jis vyko poliklinikose ir kitose institucijose.
Kaip vyko tyrimas?
Pats tyrimas, aišku, prasideda nuo temos analizės. Vytautė atrado, kad egzistuoja tokios priesaikos tiek gydytojų pasaulyje, tiek advokatų, tiek gaisrininkų, bet niekas jų nebeprisimena, kai pabaigia mokslus.
Ar ji tai suprato bendraudama su gydytojais?
Pirmiausia, ji iškėlė klausimą, kaip yra su šitom priesaikom, ką apie jas galvoja gydytojai. Kadangi jinai pati niekur gydytojų kabinetuose priesaikų nematė, kilo klausimas, kodėl. Kodėl tokių priesaikų nėra gydytojų kabinetuose? Vėliau ji nusprendė pasikalbėti su medicinos rezidentais ir paaiškėjo, kad tai yra tiesiog formalumas. Faktiškai tu užbaigi mokslus su priesaika ir vėliau ją padedi į stalčių ir nebeprisimeni.
Ar ši prielaida, kad gydytojai galbūt priesaiką yra pamiršę, pasitvirtino? Kaip Jums atrodo?
Manau, kad taip. Viena vertus, buvo gydytojų, kurie nusprendė apskirtai priesaikos neskaityti, buvo pasisakančių, kad tai jau ne ta priesaika, kurią jie skaitė baigdami mokslus. Tarp lūpų buvo paminėta, kad tuomet nebuvo punkto apie korupciją. Įdomu, kad, darant tokį eksperimentą, vis dėlto atsiranda tokių žmonių, kurie iš principo nenori bendradarbiauti tiek su būsimais gydytojais, tiek viešai pasakyti žmonėms, kas jie laikysis anksčiau duotų įžadų.
Kokioms problemoms spręsti arba apie kokias problemas kalbėti yra skirtas socialinis dizainas?
Jau pats terminas savyje turi tą reikšmę: tai yra klausimai, susiję su socialumu, su visuomene, socialiniais klausimais. Pavyzdžiui, tai gali būti korupcija, skaidrumas, senjorų gyvenimas senelių namuose, nesantaika rajonuose tarp skirtingų grupių žmonių. Identitetai taip pat gali būti kuriami ne vien per vizualiką, bet lygiai taip pat per tam tikrų socialinių klausimų atradimą arba unikalių ypatybių atradimą.
Grįžkime prie medikų akcijos. Ar tai yra vienintelis atvejis, kai buvo taikomas socialinis dizainas Lietuvoje?
Sunku atsakyti į šį klausimą, nes pati Lietuvoje prie tokio pobūdžio projekto prisidėjau pirmą kartą. Bet yra pavyzdžių iš užsienio. Galime prisiminti Antano Mockaus iniciatyvą Kolumbijoje, kuomet jis Bogotos mieste mimų pagalba išsprendė labai dideles transporto problemas. Mimai rodė vairuotojams, kaip reikia vairuoti ir tokiu būdu jie padėjo keisti visuomenės elgesį. Pati esu dariusi projektą apie nerašytas taisykles viešojoje erdvėje sprendžiant multikultūrines problemas tarp skirtingų grupių žmonių. Padėjau žmonėms susitikti ir susipažinti su kitų žmonių nerašytomis taisyklėmis, jie diskutuodavo, ką jos jiems reiškia ir kaip jos daro įtaką jų gyvenimui. Tokiu būdu skirtingų grupių žmonės geriau pažindavo vienas kitą.
Kada tokių socialinių eksperimentų rezultatai Jus tenkina?
Socialiniai dizaineriai ir šiaip menininkai iš savęs yra linkę eksperimentuoti. Netgi tapant paveikslą jie daro šimtą eskizų ir tik po to atsiranda galutinis variantas. Svarbu kurti kuo daugiau skirtingų eksperimentų, planų ir juos bandyti įgyvendinti.
Ar tada esate patenkinta rezultatu su gydytojais ir Hipokrato priesaika?
Nereikia į tai žiūrėti kaip į galutinį rezultatą. Tai proceso dalis. Žinoma, ši iniciatyva nėra visiškas problemos sprendimas. Tai yra vienas iš problemos sprendimo būdų, pasiūlymų. Jei tokių būdų atsirastų dar penki, dar šeši ar dešimt, galbūt tikrai pamatytumėme visuomenėje pokyčių.
Kadangi jūs gyvenate Olandijoje ir tik dabar visai neseniai grįžote į Lietuvą, gal įmanoma palyginti, kiek, pavyzdžiui, Olandijoje yra taikomas socialinis dizainas ir Lietuvoje?
Socialinio dizaino pritaikymo ir bendradarbiavimo su dizaineriais čia, Lietuvoje, tikrai pasigendu. Olandijoje tokie atvejai yra dažnesni, ypač kai reikia alternatyvios arba visai naujos vizijos ilgaamžei problemai spręsti. Pavyzdžiui, šiuo metu dizaineriai bendradarbiauja su Olandijos banku, nes šalyje daug jaunų žmonių, dar net nepradėjusių dirbti ir nebaigusių studijų, jau turi didžiules skolas bankuose. Tad yra prasidėjusi iniciatyva, kuomet jaunuoliams buvo nubrauktos jų skolos, o vietoj to jie patys įkūrė alternatyvų savo banką, tapo atsakingi už jo veiklą.
Visos laidos kviečiame klausytis čia .