.
Gydo mus vaistais ar tiesiog šeria?
„TNS Gallup“ atlikta bedrosios praktikos gydytojų apklausa atskleidžia Lietuvos medikų įsitikinimą, kad farmacijos pramonė turi juos mylėti. 64 proc. apklaustųjų visiškai nesutinka arba greičiau nesutinka su teiginiu „farmacijos kompanijos neturėtų gydytojams organizuoti vakarėlių, nesusijusių su farmacija (koncertų, sporto švenčių)“. Net 84 proc. apklaustųjų visiškai nesutinka arba greičiau nesutinka su teiginiu „farmacijos kompanijų atstovai neturėtų asmeniniam gydytojų naudojimui dovanoti savo kompanijos produkcijos“.
Paprastai šnekant, jei kas nors sukuria naują gyvybę gelbstintį vaistą, tai reikia gerokai pasukti galvą, kaip tai pranešti šį vaistą galintiems skirti Lietuvos gydytojams. Gal juos nuvežti pamedžioti į Afriką? Gal nuvežti gerą kėdę, šaldytuvą arba mikrobangų krosnelę, vadovaujantis auksine taisykle „mažos dovanos šildo santykius“? Pridovanoti brangių vaistų, profesinės lektūros ar bent surengti šventę su nuo vaišių lūžtančiais stalais?
Bet gal čia nevyksta nieko bloga? Juk papasakoti apie naujus vaistus vis viena kažkaip reikia tiems devyndarbiams gydytojams, – nuobodžių lekcijų niekas neklauso. Kita vertus, gal gydytojų „pamalonininmo praktika“ yra net savotiškas socialinio teisingumo aktas: gydytojų algos elgetiškos, o farmacininkų pelnas milžiniškas – tai tegu pastarieji „pasidalija“?
Gal ir gražu, tačiau galų gale už tas vaišes sumoka vaistus perkantys ligoniai. Štai JAV farmacijos pramonė gydytojams skirtai rinkodarai per metus išleidžia 16 mlrd. JAV dolerių. Vien medikų maistui ir renginiams tenka 2 mlrd.
Gydytojai gali išdidžiai sakyti, kad tie pamaloninimai jų sprendimu skirti gydymą medikamentais neveikia. Tačiau farmacijos pramonė taip sparčiai nesiplėstų, jei jos atstovai nemokėtų skaičiuoti. Amerikoje tyrinėtojai palygino 40 medikų, išrašiusių naujų vaistų, nenumatytytų ligoninės farmacijos vadove, su 80 medikų, neišrašiusių najų vaistų. Paaiškėjo, kad daugiau naujų vaistų išrašę gydytojai turėjo nuo 9 iki 21 karto didesnę tikimybę valgyti nemokamus kompanijų valgius bei gauti honorarus už pasirodymą konferencijose. Čia pat tyrėjai pažymi, kad tie nauji vaistai, palyginti su senaisiais, turėjo mažų arba neturėjo jokių privalumų.
O vaistai nėra salotos. JAV vaistų sukeltas šalutinis poveikis yra ketvirta mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių auglių ir nelaimingų atsitikimų. Kai kurie medikai tiki, kad šiuolaikinėje visuomenėje jau net kas antras žmogus suserga dėl vaistų vartojimo. Tuo tarpu lietuviai daugiausia kemša labiausiai reklamuojamus vaistus. Jie tiki televizija, nes iš ten žmonės kalba maloniai.
Atrodo, kad ir pačiai farmacijos pramonei ima įkyrėti didėjantis medikų apetitas ir kalbos, kad jų pelnas yra iš žmonių nuodijimo. Kai kurie analitikai sako, kad Šiaurės šalyse vaistų gamintojų išlaidos rinkodarai yra šešis kartus mažesnės nei Lietuvoje, nors pelnas nėra menkesnis. Jau keletą metų Lietuvos Etinių farmacijos kompanijų asociacija siekia pakeisti nusistovėjusią tvarką ir atpainioti glaudžiai susipynusius vaistų gamintojus, gydytojus ir vaistų pardavėjus. Gaila, kad jų pastangos laikytis Vaistų rinkodaros kodekso vis dar yra pašiepiamos tikinčiųjų korupcijos visagališkumu.
Visame pasaulyje vaistų vartojama vis daugiau. Ne išimtis ir Lietuva, kur pernai vaistinėse gyventojai, pirkdami valstybės nekompensuojamus vaistus, suplojo 634,6 mln. litų, o kompensuojamųjų vaistų išgraibstė už 753, 3 mln. litų, anot „Sveikatos ekonomikos centro“. Statistikos departamento duomenimis, pernai gydytojo paskirtus medikamentus vartojo daugiau kaip 1 mln. gyventojų, o nepaskirtus – 1,6 mln. gyventojų.
Kažkodėl niekas nerašo, ar ši vaistų rinkos plėtra turi kokios nors teigiamos įtakos sveikatai? Užuot analizavusi šį reiškinį, lengvai paperkama spauda tik apdainuoja naujas „erdvesnes ir patogesnes“ savitarnos vaistines, kur pats į krepšį gali krautis įvairiaspalvių tablečių. Neva padedamas vaistininkės. Tačiau kas duoda garantijų, kad ir vaistininkė nėra „pamaloninta“ vaistų tiekėjų? Kas jei pasiskundę skaudama galva ar pilvu galite išgirsti pavadinimą ne to vaisto, kurį Jums rekomenduoti kužda vaistininkės profesinė kompetencija, bet to, už kurio paminėjimą ji gauna grynais?
Štai 2003 m. Italijoje vaistams vienam gyventojui buvo išleista tris kartus mažiau nei JAV, bet vidutinė gyvenimo trukmė buvo pusantrų metų ilgesnė. Dr. Vytautas Stonkus savo drąsioje knygoje „Bronchinė astma“ pažymi, kad JAV per pastaruosius penkiolika metų išlaidos vaistams nuo bronchinės astmos padidėjo 2,5 karto, tuo tarpu kai bronchinės astmos gydymas ne tik kad nepagerėjo, bet netgi ligos eiga itin pasunkėjo – padažnėjo mirties atvejų ištikus astmos priepuoliams.