Kad grynųjų pinigų operacijų ribojimas būtų efektyvus, reikia įsitikinti, ar tinkamai pasirinkti ribojamų sumų dydžiai, kaip užtikrinti, kad priežiūros institucijos turės pakankamai resursų stebėti pinigų apyvartą ir pastebėti galimus pažeidimus, LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ sakė Rūta Mrazauskaitė.
Be to, svarbu nepamiršti, kad labai didelės šešėlinės ekonomikos dalies į dienos šviesą jokie ribojimai neištrauks, nes nemažą šešėlio dalį sudaro prekyba neteisėtomis prekėmis. Tad svarbu, kad tai netaptų vienintele kovos su šešėliu priemone.
Pavyzdžiui, Estijoje, kur didesnę nei Lietuvoje pinigų rinkos dalį sudaro negrynieji atsiskaitymai, šešėlinės ekonomikos lygis nėra ženkliai mažesnis nei kitose Baltijos šalyse.
Seimui siūloma svarstyti projektą, kuriame numatoma apriboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Fiziniai asmenys negalėtų atsiskaityti grynaisiais, jei suma viršytų 50 tūkst. eurų, juridiniai asmenys – kai suma viršija 3 tūkst. eurų.
Visos laidos kviečiame klausytis čia .