Naujienų archyvas

A. Bartas: jaunieji verslininkai supranta skaidrumo svarbą

Atgal
Meniu

TILS

Paskelbta gegužės 08, 2013


Nuo­sa­vą vers­lą pra­de­dan­tys vers­li­nin­kai, va­di­na­mie­ji s­tar­tuo­liai, yra skaid­res­ni ir ma­žiau lin­kę į ko­rup­ci­ją. Ta­čiau vers­li­nin­kai var­gu ar dirbs skaid­riai, jei jiems tai „neap­si­mo­kės“ ir jie ne­ži­nos, jog už ne­są­ži­nin­gą veik­lą ga­li su­lauk­ti sank­ci­jų, „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­riaus ir „Ži­nių ra­di­jo“ lai­do­je „Skaid­ru­mo li­ni­ja“ sa­kė vers­li­nin­kas, star­tuo­lis Ar­tas Bar­tas.

– Esa­te vie­nas iš ini­cia­ty­vos „Bri­bes­pot“, ku­ri žy­mi in­ter­ne­ti­nia­me že­mė­la­py­je vie­tas, kur bu­vo rei­ka­lau­ta ar­ba, kur bu­vo duo­ti ky­šiai, įkū­rė­jų. Ko­dėl to­kį že­mė­la­pį kū­rė­te ir ko­dėl ma­nė­te, kad jis rei­ka­lin­gas?

– Dirb­da­mi su skait­me­ni­nėm tech­no­lo­gi­jom, mes ga­na se­niai ži­no­jo­me, kad šiais lai­kais kiek­vie­nas žmo­gus, nau­do­da­mas sa­vo iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną ar­ba ne­tgi nau­do­da­ma­sis kom­piu­te­riu ga­li la­bai aiš­kiai su­ži­no­ti, kur pa­sau­ly­je jis yra. Mums tie­siog vie­ną die­ną ki­lo min­tis – o ko­dėl ne­pa­ban­džius tų tech­no­lo­gi­jų pri­tai­ky­ti šiek tiek rim­tes­nėms prob­le­moms? Ir ko­rup­ci­ja, gal­būt, yra vie­na iš tų prob­le­mų, ku­ri pa­si­žy­mi bū­tent tuo, kad yra la­bai ano­ni­miš­ka. Tai „Bri­bes­pot“ že­mė­la­pio pa­skir­tis bū­tent ir yra iš­spręs­ti tą prob­le­mą: su­žy­mė­ti vi­sus pra­ne­ša­mus ky­šius in­te­rak­ty­via­me že­mė­la­py­je taip, kad bet ku­riuo mo­men­tu jūs ga­lė­tu­mė­te at­ei­ti, at­si­da­ry­ti tą že­mė­la­pį ir pa­ma­ty­ti, kur Vi­niaus mies­te yra duo­da­mi ky­šiai. Ir, vi­sų pir­ma, pats fak­tas, kad ši­tie duo­me­nys at­si­ran­da vie­šoj erd­vėj ir bet kas ga­li pri­si­jung­ti, pa­ma­ty­ti ir pers­kai­ty­ti, aš ma­nau, kad tai yra di­džiu­lis pa­sie­ki­mas. Stai­ga ko­rup­ci­ja tam­pa ne kaž­ko­kia abs­trak­ti prob­le­ma, o tie­siog la­bai kon­kre­čių si­tua­ci­jų ir la­bai kon­kre­čių są­ly­gų vir­ti­nė.

– Esa­te star­tuo­lis – kas tai yra ir kiek toks veik­los mo­de­lis ski­ria­si nuo tra­di­ci­nio vers­lo?

– Star­tuo­lis yra dar vie­nas lie­tu­vių kal­bos nau­ja­da­ras, gal­būt ne ypa­tin­gai ge­rai skam­ban­tis, bet iš ti­krų­jų tas žo­dis apib­rė­žia jau­nus žmo­nes, ku­rie stei­gia įmo­nes, kom­pa­ni­jas, ku­rios ban­do iš­spręs­ti prob­le­mas daž­niau­siai pa­nau­do­da­mi tech­no­lo­gi­jas, iš­vys­ty­da­mi nau­jas tech­no­lo­gi­jas ar­ba tie­siog ras­da­mi nau­jes­nius bū­dus toms prob­le­moms spręs­ti. Lie­tu­vo­je tas są­mo­nin­gas nau­jų kom­pa­ni­jų ir nau­jų prob­le­mų spren­di­mas at­si­ra­do ne taip se­niai, gal prieš 4-5 me­tus, ir pa­sta­ruo­sius 2-3 me­tus ti­krai ma­to­si, kad at­si­ran­da jau ga­na sėk­min­gų kom­pa­ni­jų, ku­rios žen­gia tuo ke­liu.

– Kaip jums at­ro­do, ar Lie­tu­vo­je ga­li­me šne­kė­ti apie jau­ną­ją vers­li­nin­kų kar­tą, be­sis­ki­rian­čią nuo vy­res­nės kar­tos?

– Taip, iš ti­krų­jų, mes ga­na daž­nai pa­siš­ne­ka­me apie ši­tuos klau­si­mus ir tar­pu­sa­vy­je, ir su sa­vo drau­gais ir ko­le­go­mis. Yra gal­būt ke­le­tas skir­tin­gų prie­žas­čių, pa­gal ką mes ga­li­me apib­rėž­ti, kas yra tas jau­nas vers­las, ir aš ma­nau, kad star­tuo­liai – žmo­nės dir­ban­tys jau­no­se kom­pa­ni­jo­se, jie daž­nai yra la­bai skir­tin­gi sa­vo pa­žiū­ro­mis ir ne­tgi tuom, ką jie ban­do pa­siek­ti sa­vo vers­le nuo tų tra­di­ci­nių vers­lų, ku­rie vei­kia Lie­tu­vo­je jau 10 – 20 me­tų. Rei­kė­tų pa­mi­nė­ti du es­mi­nius bruo­žus, ko­dėl aš ma­nau, kad jau­nos kom­pa­ni­jos vis dėl­to yra skaid­res­nės ir ma­žiau lin­ku­sios į ko­rup­ci­ją.

Vie­nas – jos dir­ba to­je sri­ty­je, kur san­ty­kiai su vals­ty­bi­nė­mis įmo­nė­mis ar su par­ei­gū­nais, ku­rie ga­li pri­im­ti ge­rą ar blo­gą spren­di­mą, nė­ra to­kie svar­būs. Dau­gu­ma star­tuo­lių ban­do spręs­ti prob­le­mas, kaip da­lin­tis nuo­trau­ko­mis, ko­kias ino­va­ci­jas mes ga­li­me at­ves­ti į svei­ka­tos ap­sau­gą, ar, ga­lų ga­le, kaip mes ga­li­me pa­dė­ti pa­pras­tam žmo­gui sek­ti, kur jis iš­lei­džia sa­vo pi­ni­gus. Su­ti­ki­te, kad šio­se sri­ty­se yra la­bai ma­žai vie­tos ko­rup­ci­jai, ypač kai tu nuo pat pir­mos die­nos ban­dai už­ka­riau­ti pa­sau­li­nę rin­ką, ku­rio­je yra daug žai­dė­jų, ir anaip­tol nė­ra aiš­ku, kam gi rei­kia mo­kė­ti, kad pa­si­sek­tų. Bet ki­ta, ga­na svar­bi prie­žas­tis yra ta, kad star­tuo­lių kul­tū­ra, iš ti­krų­jų yra ga­na glo­ba­li. Iš kal­bų, ir iš tai, ką aš gir­džiu, aš su­pra­tau, kad star­tuo­liams nė­ra pri­im­ti­nas ky­ši­nin­ka­vi­mo ke­lias, ir jie jau­sis žy­miai ge­riau, jei jie su­ge­bės ši­tą prob­le­mą iš­spręs­ti pa­si­telk­da­mi sa­vo iš­mo­nin­gu­mą ar­ba sa­vo cha­riz­mą ir tie­siog įti­kin­ti kaž­ką, kad tai yra bū­ti­na pa­da­ry­ti.

– Ar reikš­tų, kad star­tuo­liams yra tai­ko­mi ar­ba jie pa­tys sau tai­ko aukš­tes­nius rei­ka­la­vi­mus, to­kius kaip at­skai­tin­gu­mas ir skaid­ru­mas? Ir jei­gu taip, tai ko­dėl?

– Iš ti­krų­jų įdo­mus klau­si­mas. Jei­gu mes pa­si­žiū­rė­tu­me, iš kur aps­kri­tai at­ėjo tas star­tuo­lių ju­dė­ji­mas, tai no­rim ne­no­rim, bet rei­kia pri­pa­žin­ti, kad tech­no­lo­gi­niai ino­va­to­riai ir pio­nie­riai iš Ka­li­for­ni­jos, iš Si­li­cio slė­nio, pa­da­rė la­bai di­de­lę įta­ką vi­sam ši­tam ju­dė­ji­mui. Ir kaip ten be­bū­tų, dau­ge­lis tų žmo­nių vis dėl­to bu­vo idea­lis­tai.

Kar­tais tai bū­na nai­vi iliu­zi­ja, bet, kai mes kal­ba­me, kaip rei­kia da­ry­ti vers­lą, tai tas idea­lis­tiš­ku­mas vi­są lai­ką duo­da la­bai ge­rų da­ly­kų. Iš vie­nos pu­sės, to­kios kom­pa­ni­jos šiek tiek ki­taip žiū­ri į sa­vo dar­buo­to­jus ir su­pran­ta, kad dar­buo­to­jų ger­bū­vis yra la­bai svar­bus. Jos ma­žiau lin­ku­sios iš­nau­do­ti juos, sa­ky­ki­me, kaip kai ku­rios kor­po­ra­ci­jos. Iš ki­tos pu­sės – jos taip pat yra įsi­ti­ki­nu­sios, kad tie vers­lai tu­ri keis­ti ap­lin­ką ir vie­nas iš bū­dų, kaip jie ga­li vi­suo­me­nes keis­ti, tai bū­tent pro­pa­guo­da­mi la­bai skaid­rius, svei­ka kon­ku­ren­ci­ja pa­grįs­tus san­ty­kius.

Man at­ro­do, mes su­pra­si­me, kad tie žmo­nės, ku­rie su­ka­si ši­to­je sfe­ro­je, ma­to la­bai skir­tin­gą pa­sau­lio su­vo­ki­mą ne­gu, sa­ky­kim, tra­di­ci­niai vers­lai – kur su­si­ti­kęs ba­re gir­di apie tai, kad jei­gu tu no­ri lai­mė­ti vie­šą­jį kon­kur­są, tai ne­abe­jo­ti­nai tu­ri kaž­kam su­mo­kė­ti už tai.

– Kiek to­kių star­tuo­lių Lie­tu­vo­je yra?

– Ši­ta bend­ruo­me­nė yra la­bai ne­di­de­lė – tur­būt yra apie du šim­tus ak­ty­viai vei­kian­čių, sa­vo įmo­nes tu­rin­čių žmo­nių, ir yra tur­būt dar ko­kie aš­tuo­ni šim­tai – tūks­tan­tis žmo­nių, ku­rie la­bai ak­ty­viai pri­ta­ria, do­mi­si ir gal­būt lau­kia sa­vo pro­gos su­da­ly­vau­ti ši­ta­me ju­dė­ji­me. Bet jie ku­ria vers­lus, ku­rie anks­čiau ar vė­liau tu­rės iš­bu­jo­ti į di­de­les kom­pa­ni­jas, to­dėl aš ma­nau, kad ši­ta gru­pė, ne­žiū­rint į tai, kad ji yra la­bai ma­ža, ji yra la­bai stra­te­giš­ka. Ir nuo to, kaip sek­sis jai Lie­tu­vo­je, pri­klau­so la­bai daug ki­tų da­ly­kų Lie­tu­vo­je.

Tech­no­lo­gi­nis sek­to­rius lai­kui bė­gant tam­pa vis svar­bes­nis ir jis kei­čia la­bai daug gy­ve­ni­mo sri­čių: šiais lai­kais kom­piu­te­riai ir aps­kri­tai skait­me­ni­nės tech­no­lo­gi­jos kei­čia mū­sų pa­sau­lį ir, pra­dė­da­mos nuo to­kių aki­vaiz­džių da­ly­kų kaip klien­tų su­ra­di­mas, in­for­ma­ci­jos per­da­vi­mas, jos pa­ma­žu pra­de­da ju­dė­ti į ki­tas sri­tis: me­di­ci­ną ar vai­kų au­gi­ni­mas, ar švie­ti­mą. Pa­ma­žu nau­jos tech­no­lo­gi­jos at­ei­na į tas sri­tis ir pa­kei­čia jas, su­kur­da­mos nau­jus įran­kius, su­kur­da­mi nau­jus pro­ce­sus ir leis­da­mos da­ry­ti tai, ko mes anks­čiau ne­ga­lė­da­vo­me. Dėl to jų vaid­muo tik augs.

– Kaip Jūs ma­no­te, ką rei­kė­tų pa­da­ry­ti, kad vers­li­nin­kai pra­dė­tų veik­ti at­skai­tin­giau ir skaid­riau: ar mes tu­rim lauk­ti vers­li­nin­kų są­mo­nin­gu­mo, ar mums rei­kia griež­tes­nio re­gu­lia­vi­mo?

– Kal­bant kon­kre­čiai apie vers­li­nin­kus, tai yra toks žo­dis kaip „ap­si­mo­ka“. Vers­li­nin­kas yra la­bai pra­gma­tiš­kas, ra­cio­na­lus žmo­gus. Ir jei­gu jis ma­to, kad jam ap­si­mo­ka, ir jo ver­ty­bės gal­būt nė­ra stip­rios, jis gal­būt ir links­ta pa­sielg­ti ne vi­sai tin­ka­mai. Bet jei­gu mes tu­rė­si­me to­kią sis­te­ma, kad kiek­vie­nas ko­rup­ci­nis san­do­ris ga­lės bū­ti anks­čiau ar vė­liau nu­baus­tas tam ti­kra fi­nan­si­ne bau­da, ta­da pa­si­ro­dys, kad net jei­gu tu lai­mė­jai šį kon­kur­są, at­ei­ty jis ga­li la­bai stip­riai at­si­rūg­ti. Tie­siog vers­li­nin­ko vaid­muo gal­būt yra šiek tiek ki­toks – ji­sai yra žmo­gus, ku­ris or­ga­ni­zuo­ja re­sur­sus, ir, sa­ky­kim, iš nie­ko ku­ria kaž­ką. Ir jei­gu mes dar ti­kė­si­mės iš jo ku­ni­go vaid­mens, kad jis kiek­vie­ną die­ną, pa­bai­gęs sa­vo su­nkų dar­bą, at­si­sės, ir ban­dys sa­vy­je ieš­ko­ti, ar jis yra ge­ras žmo­gus ar blo­gas ir kaip jis ne­už­siim­tų ko­rup­ci­ja, tai gal­būt čia yra per­ne­lyg už­kel­ti lū­kes­čiai.

Jei­gu kal­bė­ti pra­gma­tiš­kiau, vis dėl­to rei­kia at­siž­velg­ti į tai, kad vers­li­nin­kas yra veik­los žmo­gus ir la­bai daž­nai jis tie­siog vei­kia at­siž­velg­da­mas į tas ap­lin­ky­bes ir są­ly­gas, ku­rios ga­lio­ja vi­suo­me­nė­je, kur jis vei­kia.

– Kiek ži­nau, šiuo me­tu gy­ve­na­te Ber­ly­ne. Ar ten Jums, kaip jau­na­jam vers­li­nin­kui ir star­tuo­liui, yra su­da­ro­mos pa­lan­kes­nės są­ly­gos dirb­ti?

– Iš ti­krų­jų Lie­tu­va yra la­bai mie­la ša­lis, bet jei­gu mes kal­bė­si­me apie vers­lą, rei­kia pri­si­min­ti, kad Lie­tu­va yra ša­lis, ku­rio­je gy­ve­na trys mi­li­jo­nai žmo­nių ir, kai mes kal­bam apie ino­va­ty­vius vers­lus, ino­va­ci­jos vis dėl­to la­bai su­nkiai ski­ria­si ke­lią Lie­tu­vo­je. Už­ten­ka vien pa­žiū­rė­ti į SOD­ROS dek­la­ra­ci­jų por­ta­lą, su ku­riuo te­ko su­si­dur­ti pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis: yra iš­me­ta­mi mi­li­jo­nai li­tų, bet tai, ką mes gau­na­me ga­lų ga­le, iš ti­krų­jų yra la­bai pra­stos ko­ky­bės.

Jei­gu kal­bė­si­me apie Vo­kie­ti­ją, tai žmo­nės yra la­bai pra­gma­tiš­ki. Sa­ky­kim, vie­nas iš tų da­ly­kų, ku­ris la­bai pa­tin­ka man, yra tai, kad in­te­lek­tua­lūs pro­duk­tai yra ver­ti­na­mi: mo­kė­ti už ki­tų žmo­nių kū­ry­bą, už ki­tų žmo­nių pro­ti­nė­mis pa­stan­go­mis su­kur­tus pro­duk­tus yra la­bai nor­ma­lus ir svei­kin­ti­nas da­ly­kas.

Kul­tū­ri­ne pra­sme Vo­kie­ti­ja yra šiek tiek ki­to­kia ša­lis: jiems jų re­pu­ta­ci­ja yra svar­bi ir jie nie­ka­da ne­ati­de­da ry­to­jui tai, ką ga­li pa­da­ry­ti šian­dien. Ir, be to, yra la­bai efek­ty­vūs: ne­svar­bu, ar mes užei­tu­me į ban­ką, ar į pa­štą, ar tie­siog tu­rė­tu­me už­si­re­gis­truo­ti sa­vi­val­dy­bė­je, vi­są lai­ką ma­tai, kad dar­buo­to­jai, ku­rie su ta­vi­mi dir­ba, sten­gia­si, kad tau ta pro­ce­dū­ra ne­už­truk­tų ir kad vis­kas bū­tų kuo aiš­kiau ir pa­pras­čiau. Tad aš ma­nau, kad tai yra vie­na iš tų sa­vy­bių, ku­rios mes ti­krai ga­lė­tu­me pa­si­mo­ky­ti.



Daugiau apie mūsų veiklą

Politikos skaidrumas
Viešųjų finansų skaidrumas
Verslo skaidrumas
Žiniasklaidos skaidrumas
Antikorupcinis ugdymas
Dalyvaujamasis biudžetas
Transparency School