Naujienų archyvas

Atviri duomenys

Atgal
Meniu

TILS

Paskelbta balandžio 24, 2013


Praeitą savaitę konferencijoje LOGIN diskutuota apie atvirus duomenis ir kodėl jie naudingi gyventojams. Galimybes atverti Lietuvos institucijų duomenis šią savaitę aptars ir Ūkio ministerija. Tuo metu Lietuvos institucijų ir verslo atstovai teigia, kad duomenų atvėrimas paskatintų verslo plėtrą bei prisidėtų prie didesnio viešojo sektoriaus atskaitingumo.

Atvirų duomenų galimybių studiją Ūkio ministerijoje atliekanti „Kurk Lietuvai“ programos dalyvė Živilė Stubrytė teigia, jog duomenys yra laikomi atvirais, kai gyventojai turi galimybę paprastai ir lengvai juos gauti ir pakartotinai panaudoti. Tačiau atvirų duomenų potencialą Lietuvoje galėsime išnaudoti tik tada, kai išspręsime tam tikras problemas:

„Atviri duomenys dažniausiai suprantami kaip pirminiai viešojo sektoriaus institucijų duomenys, kurie yra pateikiami tinkamu kompiuteriams apdoroti formatu ir būtent, kad toliau juos būtų galima pritaikyti tolimesniam naudojimui“.

„<…> yra ilgas atsakymo terminas, kuomet yra užklausiama dėl duomenų ar informacijos. Tai pat, kartais būna net neracionalus apmokestinimas arba diskriminuojančios sutarčių sąlygos, pagal kurias teikiami tie duomenys. Trečia problema būtų ta, kad institucijų interneto svetainėse ne visuomet yra pateikiama tiek tas formatas duomenų, tiek ir tie duomenys ne visuomet pateikiami yra aiškiai. Kita problema būtų ta, kad nėra aišku, kokie iš tiesų yra Lietuvoje kaupiami duomenys, kurie iš jų yra vieši ir kurie ne, ir dėl kokių priežasčių jie nėra vieši. Tai taip pat yra susiję ir su neaiškumais teisinėje bazėje ir jos įgyvendinime bei taikyme.“

Verslininkas Saulius Žilinskas vardina problemas, su kuriomis susiduria verslas: „Yra labai plati duomenų terpė. Jinai išsibarsčiusi po skirtingas institucijas <…> Papildomi duomenys yra tiesiog po kruopą renkami iš skirtingų vietų ir kiekvienoj institucijos yra savųiššūkių ir savų formatų, ir savų teikimo taisyklių, ir savo nepilnumo duomenų, kur vieni skelbiami, kiti neskelbiami“.

Žurnalisto Šarūno Černiausko nuomone gali būti naudingi ir kiekvienam iš mūsų: „tai yra didžiulė ir labai labai naudinga kontrolės priemonė ir sykiu prevencijos priemonė. <…> kuo daugiau atvirų duomenų būtent apie valdžios sprendimus, apie valstybės ir Europos sąjungos lėšų panaudojimą, tuo yra geriau.“

Tuo tarpu už informacinės visuomenės plėtrą atsakingos institucijos Lietuvoje – Susisiekimo ministerijos viceministras Arijandas Šliupas pastebi, kad „vien tik viešojo sektoriaus institucijų pastangų neužtenka, siekiant užsibrėžto tikslo. Dar yra būtinas ir verslo bei piliečių aktyvumas, drąsiai reiškiant iniciatyvas ir formuojant konkrečius poreikius, todėl tikrai tikimės glaudaus bendradarbiavimo šalinant kliūtis viešojo sektoriaus informacijos pakartotiniam panaudojimui.“

Daugiau apie atvirtus duomenis galite išgirsti mūsų ir „Žinių radijo“ laidoje „Skaidrumo linija“, jos kviečiame klausytis paspaudus čia .

Jei norėtumėte sudalyvauti Ūkio ministerijos diskusijoje „Atviri valdžios duomenys Lietuvoje – galimybės verslui, mokslui ir visuomenei“, registruokitės @ zivile.stubryte@ukmin.lt arba vytautas.kersiulis@ukmin.lt

Daugiau apie atvirus duomenis ir kaip galima juos perteikti vizualizacijomis – čia.



Daugiau apie mūsų veiklą

Politikos skaidrumas
Viešųjų finansų skaidrumas
Verslo skaidrumas
Žiniasklaidos skaidrumas
Antikorupcinis ugdymas
Dalyvaujamasis biudžetas
Transparency School