Dėl politinių partijų finansavimo
Politinių partijų finansavimas yra aktuali tema ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Skirtingos šalys turi skirtingus tai šaliai priimtinus kovos su korupcija teisės aktus ir taisykles, tačiau nelegali verslo įtaka politikai visada išlieka aktualus klausimas visame pasaulyje.
Vertinant politinių kompanijų finansavimo skaidrumą tikriausiai pagrindinis kriterijus turi išlikti informacijos prieinamumas paprastam piliečiui.
Ruošdami komentarą dėl politinių partijų finansavimo skaidrumo vertinimo daugiausiai kreipėme dėmesio į Darbo partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Tėvynės sąjungos, Liberalų ir centro sąjungos, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos bei Naujosios sąjungos viešai prieinama informacija apie rinkimų į Europos Parlamentą kampanijos finansavimą, pateiktą Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto puslapio skiltyje „Pinigai ir politika“. Taip pat peržvelgėm ir kandidatų į Prezidentus rinkiminių kompanijų ataskaitas.
Išvados:
- Vienas iš pagrindinių aspektų, trukdančių skaidrumo principui, yra vardinių fondų paaukotos lėšos. Realiai neįmanoma sužinoti, kas ir kiek paaukojo rinkiminei kampanijai lėšų, nes fondams paaukotos lėšos gali būti ir anoniminės. (Politinių kampanijų finansavimo įstatymas 5 strp. 1 dalis: „Draudžiama priimti didesnes kaip 100 litų aukas ar brangesnes kaip už 100 litų dovanas, jeigu jų aukotojai nesutinka, kad jų pavardės bei paaukotos sumos būtų paskelbtos. Jeigu tokių aukų yra gauta, jos turi būti pervestos į valstybės biudžetą.“).
- Fondų įstatymo 15 strp. 2 dalies 12 punktas sako, kad fondams „dalyvauti politinėje veikloje, teikti paramą politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms draudžiama“, tačiau fondai sėkmingai įregistruojami kaip visuomeninės organizacijos (dabar – asociacijos), kurioms įstatymas nedraudžia dalyvauti politinėje veikloje, finansuoti kandidatų į Prezidento rinkimus rinkimines kampanijas.
- Pačių partijų įneštų pinigų kilmė taip pat neatsispindi viešai prieinamose deklaracijose, pateikiamose “Pinigai ir politika” skiltyje. (Europos Parlamento rinkimuose Naujoji sąjunga sau pervedė 186.336lt, Lietuvos darbo partija – 65.760 Lt, Lietuvos socialdemokratų partija – 301.790 Lt, Liberalų ir centro sąjunga – 221.710 Lt, Tėvynės sąjunga – 168.659 Lt ir Valstiečių ir naujosios demokratijos partijų sąjunga – 43.556 Lt)
- Manome, jog paaukojusių fondų, pačių partijų ir kompanijų, parėmusių didelėmis sumomis partijas, skaidrumui padidinti yra reikalingas nepriklausomų auditorių atliekamas jų paramos įvertinimas ir tų organizacijų audito ataskaitų viešas paskelbimas.
- Ne visose deklaracijose “Pinigai ir politika” puslapyje atsispindi ryšių išlaidos (pvz. Darbo partijos), todėl piliečiams gali kilti klausimų dėl šių paslaugų apmokėjimo skaidrumo.
- Faktiškai nėra leidžiama užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims finansuoti politines kampanijas Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymo 5 strp. 3 dalyje: „Politinės kampanijos laikotarpiu draudžiama priimti aukas ir dovanas iš kitų valstybių juridinių ir fizinių asmenų, išskyrus Lietuvos Respublikos piliečius ir lietuvių kilmės asmenis, taip pat Lietuvos Respublikos partijos ar visuomeninės arba (ir) politinės organizacijos skyrius, įkurtus lietuvių gyvenamosiose vietovėse (bendruomenėse).“ Tačiau realiai per Lietuvos kompanijas priklausančias nuosavybės teise (arba per fondus), tai galima padaryti ir praktiškai sunku nustatyti, ar finansų šaltinis yra Lietuva ar kita užsienio valstybė.
- Nors numatyta, kad valstybinės ar savivaldybių įstaigos negali finansuoti politinių kampanijų, tačiau jei savivaldybės ar kita valstybinė įstaiga ir turi valdantįjį akcijų paketą, tai nebūtinai reiškia, jog ji turi daugiau nei 50% įmonės akcijų. (Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymas, 5 strp. 2 dalis: „Draudžiama priimti aukas ir dovanas iš valstybės ir savivaldybės įstaigų ir organizacijų bei iš valstybės ir savivaldybės įmonių bei kitų įmonių, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų valdo valstybė arba savivaldybė.“) Tad valstybės valdomos įmonės praktiškai gali finansuoti politines kampanijas.
- Taip pat manome, kad apie fizinius asmenis, kurie įnešė dideles sumas (didelės sumos dydį turėtų numatyti atsakinga struktūra) turėtų būti pateikta daugiau duomenų: informacija apie darbovietes, apie bei kitokius ryšius su juridiniais asmenimis (akcininkas, savininkas, narys, darbuotojas ar pan.). Taip pat turėtų būti viešai teikiama informacija apie jų ryšius su politinėmis organizacijomis (kandidatas, partijos narys, rėmėjas ar nepriklausantis jokiai partijai).
Šiuo metu projektas „Pinigai ir politika“ nėra pakankamai efektyvi priemonė skaidrumui užtikrinti, nes čia pateikiamas informacijos kiekis nėra pakankamas daryti objektyvias išvadas juridinių ar fizinių asmenų atžvilgiu.
Labai svarbu, kad kiekvienas informacijos šaltinis būtų apie politikų finansus būtų legalus. Šiandien daug informacijos nėra prieinama ir yra sunku pasverti kas svarbiau: aukotojų asmens duomenų saugumas ar visuomenės interesas sužinoti apie jų dalyvavimą šalies politiniame gyvenime. Fizinių ir juridinių asmenų deklaracijos ar neigiamos informacijos skelbimas yra labai jautrūs dalykai, todėl čia būtina diskusija šiuo klausimu, kurios vertybės mums šiandien svarbesnės.
Pastebėjimai dėl tyrimo aplinkybių:
- Kreipėmės į VMĮ dėl paaiškinimų, susijusių su politinės kampanijos finansų tvarkymu mokesčių inspekcijoje, tačiau jų kontoros telefonu pasiekę atsakingą pareigūną išgirdome paaiškinimą, jog VMĮ darbuotojai nenorėtų kaip nors būti įtraukti į šį projektą.
- Kreipėmės ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl detalesnės informacijos pateikimo apie rinkimus finansavusius fizinius ir juridinius asmenis. Buvome nukreipti pas Vaidotą Pacevičių (Tėvynės sąjungos deleguotas atstovas – teisininkas), kuris patikino, kad išsiaiškins galimybes ir pats susisieks per kelias dienas su mumis, tačiau jokio atsakymo negavome iki šiol.
Pagarbiai,
Jonas Gavelis
Creditinfo Group
Svitrigailos str. 11B, LT-03228 Vilnius-6,
Mail jga@infobankas.com
Tel +370 5 239 4135
Mob +370 676 07535
Fax +370 5 239 4132
Web www.creditinfo-group.com
Dėl politinių partijų finansavimo
UAB „Infobankas“ priklauso tarptautinei Creditinfo grupei, kurios pagrindinė veiklos sritis – kreditingumo vertinimui skirtos informacijos teikimas. Kreditingumo informacijos naudojimas tapo neatsiejama kasdieninės verslo praktikos dalimi tiek Europoje, tiek kitose pasaulio šalyse. Atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančias rinkos sąlygas bei verslo įgytą pagreitį, Lietuvos verslininkams būtina nuolat kontroliuoti savo klientus, partnerius bei konkurentus, o svarbiausia, kad ta informacija būtų patikima ir legali, nes tik tada galima kokybiškai ir profesionaliai įvertinti partnerius ar daryti kitokias išvadas.
Žinoma, tokios informacijos poreikis yra didelis ir vertinant politinių kampanijų finansavimo skaidrumą.
Atsiliepdamas į Transparency International Lietuvos skyriaus prašymą patikrinti politikų finansų deklaracijų internete skaidrumą ir atsakyti į pagrindinius akcijos keliamus klausimus, tokius kaip, kokios dalies deklaruotų politikų lėšų kilmė nėra aiški pagal pateiktus duomenis ar kokių yra ryšių tarp juridinių ir fizinių asmenų, rėmusių tą pačią partiją, UAB Infobankas pateikia nuomonę savo kompetencijos ir savo veiklos ribose.
Kadangi UAB „Infobankas“ veikla yra tik informacijos kaupimas ir teikimas kredito rizikos valdymo tikslu, mes galime pateikti savo nuomonę, kokio pobūdžio informacija, reikalinga partijos finansavimo skaidrumo tyrimams atlikti, turėtų būti prieinama oficialiuose šaltiniuose, bei kokių įstatyminių informacijos gavimo bei naudojimo nuostatų trūksta. Taip pat norėtumėm atkreipti dėmesį, kad informacija, susijusi su duomenimis apie fizinius asmenis yra labai jautri ir jos kaupimo bei naudojimo tikslai turi būti labai aiškiai ir griežtai reglamentuoti.
Kalbant apie finansavimo skaidrumą, mūsų nuomone, ypatingą vaidmenį vaidina juridinių asmenų finansinės ataskaitos, kurios pagal galiojantį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą turi būti pateikiamos juridinių asmenų registrui kiekvienais metais ir, kurios yra laikomos vieša informacija. Spręsti apie tokių duomenų panaudojimo galimybes dar šiek tiek anksti – finansinės ataskaitos juridinių asmenų registre pradėtos kaupti tik šių metų sausį. Tačiau galima spėti, kad finansinių ataskaitų panaudojimo efektyvumas praktikoje didžiąja dalimi priklausys nuo jų tokių gavimo sąlygų tokių kaip: kaina, pateikimo formatas bei operatyvumas.
Ne mažiau svarbūs nagrinėjamu aspektu turėtų būti ir ryšiai tarp fizinių ir juridinių asmenų. Šiandien Lietuvoje informacija apie akcininkus ir jų ryšius su kitais juridiniais asmenimis nėra vieša, o tai būtina žinoti norint matyti realų vieno finansinio šaltinio indėlį apskritai. Nors naujajame juridinių asmenų registre kaupiama informacija apie juridinių asmenų valdymo organų narius, tačiau ši informacija yra neišsami ir neatspindi realios situacijos.
Atskirai reiktų pabrėžti komplikuotą informacijos šaltinių teisinį reglamentavimą bei tam tikrų oficialios informacijos, reikalingos tokiems tyrimams atlikti šaltinių trūkumą apskritai. Tai reiškia, kad net ir veikiant oficialiam informacijos šaltiniui, realus duomenų gavimas bei informacijos, gautos iš skirtingų šaltinių integravimas būtų sudėtingas dėl asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų. Šiandien nėra paprasto būdo informacijai apie fizinio asmens finansinį pajėgumą gauti. Dėl neabejotino tokių duomenų jautrumo teisės aktai turėtų griežtai reglamentuoti tokių duomenų teikimo tikslus, gavėjus bei duomenų panaudojimo sąlygas. Kitose šalyse veikiantys skolų valstybei registrai, fizinio asmens bankroto procedūros bei atitinkami registrai, o taip pat kitų šalių praktika skaidrinant politinių partijų finansavimo procesus galėtų būti geru viešumo pavyzdžiu Lietuvai.
Pagarbiai,
UAB“Infobankas”
Generalinė direktorė
Jurgita Rotomskienė