Lietuva, stengdamasi kovoti su korupcija, žengia teisingu keliu, sako tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Rusijos skyriaus vadovė Jelena Panfilova.
„Manau, Lietuva yra matoma kaip valstybė, einanti teisingu keliu“, – interviu BNS sakė J.Panfilova.
Ekspertė kaip pavyzdį įvardijo Rolando Pakso pašalinimą iš prezidento posto.
„Mano nuomone, tai parodo, kad visuomenė pasirengusi reaguoti. Būtų buvę daug blogiau, jeigu nebūtų jokios reakcijos“, – sakė J.Panfilova.
„Transparency International“ Rusijos skyriaus vadovė sakė, kad sovietinis palikimas – manymas, kad valstybė turi rūpintis piliečiu jam nieko neklausinėjant – dar gyvas vyresnio amžiaus žmonių atmintyje, tačiau šis požiūris išnyks dėl didelių informacijos srautų.
„Sovietinės sistemos palikimas yra tik mintyse tų, kurie nori viską kontroliuoti valdžioje, kurie mano, kad jei žmonės žino mažiau, jie yra labiau kontroliuojami ir valdomi, bet XXI amžiuje su socialinių technologijų sprogimu tu negali to daryti“, – tvirtino J.Panfilova.
Posovietinėje erdvėje ji išskyrė tris valstybių grupes pagal korupcijos mastą.
Pirmajai priklauso Čekija, Slovakija, Baltijos šalys, kurios nusprendė pasirinkti Europos kryptį, stojo į Europos Sąjungą ir stengiasi prisitaikyti prie privalomų standartų ir reikalavimų. Kita vertus, nepaisant pažangos, šios valstybės dar jaučia komunistinį palikimą, kai valstybė buvo atsiskyrusi nuo piliečių, kalbėjo ekspertė iš Rusijos.
„Jos stengiasi persijungti nuo sovietinės valstybės tarnybos į viešąją tarnybą, tarnaujančią ne valstybei, o visuomenei“, – sakė J.Panfilova.
Pasak „Transparency International“ Rusijos skyriaus direktorės, antrąją grupę sudaro Kaukazo valstybės, Ukraina, Moldova, kurios vis dar turi sunkumų dėl politinių institucijų silpnumo, skurdo, silpnos infrastruktūros, bet stengiasi judėti į priekį.
Trečia grupė – Vidurio Azijos šalys, kaip Turmėnistanas, Tadžikistanas ar Uzbekistanas, kurios yra itin uždaros ir kuriose neaišku, kas vyksta.
„Rusija yra kritinis taškas ne dėl to, kad ji yra centras, didelė, ar turi išteklių, kaip dujos, nafta, branduolinė energija, o dėl to, kad pateikė pavyzdį, kuriuo kitos šalys kai kada susigundo sekti, – vertikalios kontrolės pavyzdį, kai valstybė kontroliuoja kiekvieną viešojo gyvenimo sritį“, – sakė J.Panfilova.
Pasak jos, Rusijoje ir antrosios bei trečiosios grupės valstybėse korupcija yra sisteminė.
„Mūsų korupcija yra su sovietiniu deficitu susijusios korupcijos ir „laukinių vakarų“ tipo, rinkos korupcijos junginys. Du tipai susidūrė ir sukūrė šiuolaikinę korupciją“, – sakė „Transparency International“ Rusijos skyriaus vadovė.
Ekspertės teigimu, valstybės visada stengiasi paveikti kitas valstybes, ir Rusija šiuo atveju nėra jokia išimtis.
Kalbėdama apie Rusijos ir pokomunistinių valstybių toleranciją korupcijai, ji pažymėjo, kad žmonės kyšius mato kaip būdą tvarkytis su valdžios institucijomis.
„Tai ilga istorija ir ji tęsiasi šimtmečius, nes žmonės mato kyšį kaip būdą tvarkytis su valdžia, esą valdžia bando jus spausti, ir kyšis matomas kaip papildomas mokestis, kurį piliečiai yra pasirengę mokėti, kad neprisidarytų nemalonumų su valdžia“, – sakė J.Panfilova.
Anot jos, tolerancija korupcijai atsiranda tuomet, kai žmonės, dažniausiai gėdingai pripažindami, kad yra davę kyšių, pradeda teigti, kad tai yra būtina, kad tiesiog yra tokia tvarka. „Transparency International“ Rusijos skyriaus vadovės teigimu, jei valstybė tinkamai dirbtų, sutelktų visas reikiamas paslaugas, tolerancija kyšiams dingtų. Tuo tarpu, kai kyšių yra lupikaujama, yra reikalingas žiniasklaidos ir visuomenės įsikišimas.
J.Panfilovos teigimu, geriausias priešnuodis korupcijai yra konkurencija: politinė konkurencija, leidžianti keisti korumpuotus lyderius, ypač savivaldos lygmenyje, konkurencija teisinėje sistemoje, siekiant, kad teismai būtų sąžiningi, verslo konkurencija, konkurencija žiniasklaidoje, konkurencija visuomenėje idėjų, darbų, požiūrių lygyje.