Didesnis Lietuvos viešųjų finansų skaidrumas pagerintų šaliesinvesticinę aplinką, sumažintų korupciją, teigia finansų analitikai.“Labai dažnaisakoma, kad verslas turi būti skaidrus, bet pirmas dalykas yra tas, kadvalstybėsfinansai turi būti skaidrūs“, – ketvirtadienį susitikime sužurnalistais sakė finansų ekspertas, vienas iš analitinio tinklapio apieLietuvos valstybės finansus Viešai.lt įkūrėjų ir Investuotojų asociacijos ekspertas Tomas Krakauskas.
Anot jo, nors dauguma Lietuvos gyventojų gali pasakyti, pavyzdžiui, kokie yra valstybės vadovų atlyginimai, tačiau visuomenėje trūksta supratimo, kiek milijardų litų išleidžia valstybė ar kaip išlaidos keičiasi per metus.
"Šiandien visuomenei rūpi visai ne tie dalykai, kurie yra svarbūs", – kalbėjo T.Krakauskas
Jo teigimu, gyventojų supratimas apie valstybės išlaidas yra menkas, o duomenys apie ministerijų, savivaldybių išlaidas dažnai yra arba sunkiai pasiekiami, o jei pateikiami, tai sunkiai palyginami ar suprantami.
"Nėra vieningos formos, skirtingi formatai, informacija pateikiama skirtingose vietose. Dažnai, kai paskaitai programą, nelabai net supranti, kam tie pinigai yra skirti. Koks žmogus gilinsis į tokias ataskaitas – tai mažėja tos išlaidos ar nemažėja?", – institucijų pateikiamus duomenis vertino T.Krakauskas. Jo žodžiais, norint surinkti ir įvertinti duomenis, kartais tenka "nulaužti" ir 4 tūks. puslapių nukopijuotą dokumentą tam, kad gautų "žalius", o ne "agreguotus" duomenis.
Anot analitikų, skaidrumo stoka sudaro prielaidų atsirasti korupcijai, o skaidrumo padidėjimas gerintų ir šalies įvaizdį bei investicijų klimatą. Finansų ekspertas Vaidotas Rūkas susitikime kalbėjo, jog siekdama skaidrinti valstybės finansus, Lietuva galėtų sekti Estijos pavyzdžiu – euro siekusi šalis, kuri vienintelė iš 27-ių Europos Sąjungos šalių pernai turėjo biudžeto perviršį, įkūrė svetainę, kurioje pateikiama valstybės pajamų ir išlaidų dinamika.
Atidžiau įvertinus valstybės išlaidų dalis, pastebėjo T.Krakauskas, kai kurių išlaidų mastai Lietuvoje kelia abejonių, pavyzdžiui, žemės ūkiui skiriama beveik tiek pat paramos, kiek jis sukuria bendrojo vidaus produkto, vaistų kompensavimui Lietuvoje skiriama daugiau nei vidutiniškai vaistų suvartojama kitose šalyse.
Nuo 2002 metų iki 2006 metų, analitikų vertinimu, Vyriausybės veikla "stagnavo", o vėliau jos rodikliai smuko – jų sudarytame Vyriausybės veiklos indekse, kuris įvertina administracinio valstybės aparato sąnaudų dalį biudžete, tarnautojų skaičių, valstybės išlaidas nuo BVP ir kitus rodiklius, valdžios "indeksas" prastėjo ir tik nuo 2009-ųjų pradėjo gerėti.
Tačiau T.Krakauskas pastebėjo, jog yra ir teigiamų poslinkių – pastaraisiais metais viešai prieinama kelis kartus daugiau duomenų nei anksčiau, be to, nuo šių metų ataskaitas šalies institucijos turi pateikti vieningais – HTML ir kitais standartais.
Teikiant duomenis apie viešojo sektoriaus finansus, su Viešai. lt bendradarbiauja Ministro pirmininko tarnyba.
Pernai rugpjūtį naujienų agentūros BNS užsakymu tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa parodė, jog beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad daugiausiai šalies biudžeto lėšų tenka valstybės tarnautojų atlyginimams mokėti, nors realiai šioms reikmėms yra skiriama tik 3,5 proc. viešųjų lėšų. Tik mažiau nei dešimtadalis gyventojų teisingai teigė, kad daugiausia biudžeto lėšų yra skiriama pensijoms ir socialinėms išmokoms mokėti.
Bendros Lietuvos nacionalinio biudžeto ir "Sodros" išlaidos pernai siekė 34 mlrd. litų.