Tarptautinės Teisės žinoti dienos proga „Transparency International“ Lietuvos skyriaus užsakytos apklausos metu paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojai vangiai naudojasi savo pilietine teise gauti informacijos iš valstybės įstaigų. Net 62 procentai Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių nė karto neprašė informacijos iš kokios nors Lietuvos valstybinės institucijos.
34 procentai apklaustų Lietuvos gyventojų nors sykį skambino, rašė ar buvo nuvykę į valstybės ar savivaldybės instituciją ir prašė informacijos bet kuriuo jiems rūpimu klausimu institucijos kompetencijos ribose. Iš jų 14 procentų dėl informacijos pateikimo kreipėsi vieną kartą, 11 procentų – du-tris kartus, 9 procentai – keturis kartus ir dažniau.
Dažniau informacijos į Lietuvos valstybines institucijas kreipiasi vidutinio amžiaus asmenys, respondentai su aukštuoju išsimokslinimu bei didesnes šeimos pajamas turintys Lietuvos gyventojai. Moksleiviai, studentai, mažų miestelių ir kaimų gyventojai bei asmenys su pradiniu ar pagrindiniu išsimokslinimu rečiau nei kiti prašo informacijos iš valstybės institucijų.
Reprezentatyvią apklausą apie gyventojų patirtį naudojantis teise gauti informaciją iš valstybinių institucijų atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Socialinės informacijos centras“. Apklausos metu tiesioginio interviu metodu buvo apklausta 509 15-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, apklausa atlikta 2010 m. rugsėjo 16-24 dienomis.
Anot TILS vadovo Sergejaus Muravjovo, šie skaičiai suteikia puikią progą paklausti, ar mus tenkina tokia padėtis. „Lietuvoje neturime išsamių duomenų, kiek žmonės naudojasi teise į informaciją ir kaip aktyviai bendrauja su vadžia. Pavyzdžiui, šiuo atveju nežinome, kiek žmonių gavo atsakymus į jiems rūpimus klausimus, kokio turinio buvo tie atsakymai ir kokio sudėtingumo informacijos gyventojai prašė.Tačiau viena aišku – demokratinėse bendruomenėse aktyvus piliečių įsitraukimas į valstybės institucijų veikla yra glaudžiai susijęs su valdžios skaidrumu ir atskaitingumu. Lietuvos korupcijos žemėlapio ir Lietuvos pilietinės galios indekso tyrimai rodo, kad Lietuvoje žmonės menkai pasitiki valstybės institucijomis, bijo imtis pilietinių iniciatyvų ir mano, kad aktyvesnis įsitraukimas į jas gresia nemalonumais.
Apskritai, valdžia privalo skatinti žmones domėtis jos veikla, palengvinti priėjimą prie informacijos. Tuo tarpu Lietuvoje iki šiol nėra efektyvaus piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimą ir įstatymų kūrimą, nėra vieningos ir patogios informacijos teikimo sistemos, pati informacija dažnai būna neišsami arba pateikta pernelyg sudėtingai. Iš pradžių valstybės institucijos galėtų bent jau aiškiai informuoti piliečius, kokių veiksmų jie gali imtis, jei turi klausimų, kaip reikėtų paruošti prašymą arba užklausimą. Lietuvoje pagal Vakarų modelį pradėtos naudoti viešosios konsultacijos su gyventojais dažnai yra tik veiksmo imitavimas, o ne būdas surinkti ir panaudoti visuomenės atstovų įžvalgas“, pastebi Sergejus Muravjovas.
Rugsėjo 28 d. pasaulis švenčia aštuntąją Teisės žinoti dieną.