Lietuvių, estų, suomių ir iraniečių komandos plėtojamas interneto projektas „Bribespot“ vartotojus kviečia pranešti apie korupcijos atvejus ir juos pažymėti žemėlapyje. Autorių teigimu, šis per savaitgalį gimęs projektas gali tapti įrankiu kovoje su korumpuotais asmenimis ar organizacijomis.
Korupcijos atvejus „Bribespot vartotojai gali anonimiškai pažymėti žemėlapyje per savo išmaniuosius telefonus ar kompiuterio naršyklę. Kol kas platinama „Bribespot“ versija telefonams su „Android“ operacine sistema, netrukus turėtų pasirodyti ir „iPhone“ telefonams skirta programėlė. Apie kyšį ar jo reikalavimą „Bribespot“ pranešama nurodant vietą, korumpuoto asmens ar organizacijos veiklos sritį, pakišos sumą, vartotojas keliais sakiniais paaiškina įvykio aplinkybes. Kiekvieną pažymėtą kyšio atvejį gali komentuoti kiti vartotojai. Kol kas visame pasaulyje „Bribespot“ vartotojai sužymėjo apie 400 kyšininkavimo „taškų“, 24 matomi Lietuvos teritorijoje.
Lietuvoje tinklalapio vartotojai dažniausiai žymi policijos pareigūnams duotus kyšius. „Važiavau degant raudonai šviesai. Policininkas prašė 100 Lt mainais į nepildomus protokolus. Buvo vakaras, jaučiausi pavargęs, norėjau miegoti, tad daviau kyšį“, – komentuoja vienas „Bribespot“ vartotojas Kaune. Kitas projekto vartotojas išsisuko su 50 Lt kyšiu kitam pareigūnui – jis aiškina, kad miesto centre buvo pastatytas naujas posūkį draudžiantis kelio ženklas, o už jo vairuotojų iškart tykojo policija.
Tyrimų nepradės
„Bribespot“ projektas balandį buvo sukurtas per savaitgalį jaunoms idėjoms įgyvendinti skirtame „Garage 48“ serijos renginyje Taline. Į Estijos sostinę važiavusi lietuvių komanda šio projekto idėja sužavėjo keletą programuotojų, dizainerių ir rinkodaros specialistų iš Estijos, Suomijos ir Irano, tad „Bribespot“ programėlė buvo netrukus paleista veikti.
„Bribespot“ projekto vadovo Arto Barto teigimu, šio įrankio tikslas nėra suteikti informacijos, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir pradėti nagrinėti konkrečių atvejų. „Bribespot“ siekia vartotojams suteikti bendrą vaizdą apie korupcijos paplitimą pasaulyje ar populiaresnes jos formas skirtingose šalyse ir miestuose „Nesiekiame, kad kiekvienas pažymėtas kyšio atvejis būtų pagrindas imtis tyrimo. Tačiau, jei tyrėjai pamatytų, kad, pavyzdžiui, kurio nors miestelio ligoninėje užfiksuota dešimtys kyšininkavimo atvejų, o tai patvirtintų ir kitų vartotojų komentarai, pareigūnai į tą vietą galėtų atkreipti dėmesį ar nuvykti pasikalbėti su jos atstovais“, – mano p. Bartas.
Artimiausiu metu „Bribespot“ ketina steigti viešąją įstaigą, stiprinti projekto techninę dalį ir taip jį populiarinti. Pono Barto teigimu, išmaniaisiais telefonais vartotojai galėtų pranešti apie kyšius, kai tik toks „sandoris“ įvyksta, o per naršyklę sužymėti visus savo atsimenamus korupcijos atvejus „Žmonėms patinka jausti, kad prisideda prie pokyčių. Pavyzdžiui, apie save parodę reportažą Rumunijoje, per dieną sulaukėme kelių šimtų pažymėtų kyšininkavimo vietų. Manome, kad vartotojų aktyviai pildomas žemėlapis taps įdomiu įrankiu su korupcija kovoti didelėms organizacijoms“, – svarsto p. Bartas.
Reikia tolesnių veiksmų
Tokie projektai kaip „Bribespot“ yra sveikintini, nes internetas ir socialiniai įrankiai sukuria visiškai naują terpę prieš korupciją nukreiptoms iniciatyvoms, mano Sergėjus Muravjovas, korupciją nagrinėjančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas. Pasak jo, internetas leidžia žmonėms įsitraukti į kovos su šia visuomenės yda veiklą, tačiau kuriant tam įrankius svarbu užtikrinti ir tai, kad į vartotojų pranešimus būtų reaguojama. „Mūsų tyrimai rodo, kad Lietuvoje nuolat daugėja anti- korupcinėje veikloje dalyvauti norinčių žmonių, tačiau jie dažnai nežino, kaip pranešti apie korupciją, ar bijo tai daryti. Taigi toks įrankis kaip „Bribespot“ šią užduotį galėtų palengvinti. Labai svarbu, jog „Bribespot“ vartotojai matytų, kad į jų pranešimus reaguoja atitinkamos tarnybos. Be to, privalu užtikrinti, kad žmonės suprastų tokio įrankio padarinius – Lietuvos įstatymai atleidžia nuo atsakomybės, jei atitinkamoms institucijoms pranešama apie kyšio davimą ar jo reikalavimą, todėl tokį „žemėlapį“ reikėtų suderinti su tarnybomis. Be to, svarbu užtikrinti ir visišką pranešėjų anonimiškumą, kad jie jaustųsi saugiai tai darydami. Reikėtų užkirsti kelią ir galimam šmeižto iššūkiui, priešingu atveju toks įrankis netektų savo patikimumo“, – dėsto p. Muravjovas.
Jis atkreipia dėmesį ir į kitas interneto iniciatyvas – „parasykjiems.lt“ ar „kaveikiavaldzia.lt“, leidžiančius gyventojams geriau suprasti, su kokiomis valdžios institucijomis kontaktuoti ir ką jos daro. O kitose valstybėse yra ir dar įdomesnių įrankių: pavyzdžiui, JAV portalas „infuenceexplorer.com“ leidžia stebėti viešą informaciją apie politikų ir valdžios atstovų, taip pat verslo ar pavienių asmenų ryšius, o panašus portalas Vengrijoje (tiesa, prieinamas tik žiniasklaidos atstovams) šiuos ryšius braižo ir gavęs neoficialios informacijos.
„Žavu, kad antikorupcinius įrankius internete gali sukurti kone pavieniai asmenys. internete pilietinei veiklai nereikalingos didelės sąnaudos. Manau, kad internetas taps itin galingu antikorupcinės veiklos įrankiu“, – teigia TILS vadovas.
Kostas Baubinas