Administruodamos įgyvendinamus projektus ES struktūrinių fondų paramai gauti agentūros per mažai paiso terminų, nepakankamai sparčiai aptarnauja ir nepakankamai pagrindžia savo sprendimus, – tvirtina sociologinės apklausos dalyviai. Nevyriausybinės organizacijos, privačios įmonės bei paramos negavusieji yra linkę specialistų aptarnavimą bei darbo kokybę vertinti prasčiau, nei valstybinės ar savivaldybių įstaigos, fiziniai asmenys bei paramą gavusios įmonės ar organizacijos.
Tai paaiškėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriui (TILS) Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu atlikus sociologinį tyrimą „Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos Lietuvai paskirstymo skaidrumas“. Telefonu apklausta per 400 respondentų, teikusių paraiškas 2004 – 2006 m. ES struktūrinių fondų paramai gauti. Tyrimui buvo atrenkami tiek paramos negavę, tiek paramą asmenys. TILS užsakymu apklausą vykdė „TNS Gallup“ 2006 m. spalio 6 – 30 dienomis.
Opiausios problemos, skiriant ar įgyvendinant ES struktūrinių fondų paramą Lietuvoje yra ilgas laiko tarpas nuo paraiškos pateikimo iki sutarties paramai gauti pasirašymo, taisyklių bei dokumentacijos sudėtingumas. ES struktūrinių fondų paramos negavusieji beveik visas problemas įvardija opesnėmis nei paramą gavusieji.
Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimą, apklaustųjų nuomone, labiausiai lemia naudojimasis konsultantų paslaugomis, profesionalumas bei sąžiningumas. Profesionalumo ir sąžiningumo teigiamą įtaką paramos gavimui dažniau minėjo paramą gavusieji. Tuo tarpu paramos negavusieji dažniau mano, jog paramos gavimui įtakos turi ryšiai ir didelis kapitalas.
Tyrimo respondentai geriausiai vertina įgyvendinančiųjų institucijų specialistų mandagumą ir geranoriškumą, dešimties balų skalėje vidutiniškai tam skirdami daugiau kaip 8 balus. Prasčiau buvo vertinama aptarnavimo sparta ir terminų laikymasis, tam skiriant apie 7 balus.
Respondentų nuomone, korumpuočiausios procedūros, su kuriomis susiduriama rengiant ar įgyvendinant struktūrinių fondų paramą yra projekto atrankos komiteto sprendimas, sprendimo dėl paramos projektui skyrimo priėmimas bei paraiškos įvertinimas įgyvendinančiose institucijose. Šios trys procedūras paramos negavusieji suvokia kaip gerokai korumpuotesnes nei paramą gavusieji.
Daugiau nei trečdalis respondentų mano, jog pasitaiko atvejų, kai gavusios struktūrinę paramą įmonės, įstaigos ar asmenys neoficialiai atsilygina valstybės tarnautojams ir politikams. Privačių įmonių atstovai bei ES struktūrinės paramos negavusieji yra labiau linkę tikėti, jog paramą gavusios įstaigos ar asmenys dažnai neoficialiai atsilygina valstybės tarnautojams bei politikams.
Sociologinės apklausos respondentai mano, kad struktūrinę paramą gavusios įstaigos ar asmenys valstybės tarnautojams ir politikams dažniausiai atsilygina iš asmeninių lėšų. Tuo tarpu paramos negavusieji neoficialaus atlygio šaltiniu dažniau nurodė ES paramos lėšas.
Beveik trečdalis respondentų tiki, jog konsultacinės įmonės neoficialiai atsilygina pinigais, dovanomis ar paslaugomis valstybės tarnautojams ir politikams siekdamos įtakoti palankius sprendimus jų rengiamam projektui.
Siekdamos gauti ES struktūrinių fondų paramą, įmonės, įstaigos ar organizacijos prisipažįsta, kad dažniau pasinaudotų ryšiais bei pažintimis su politikais ar atsakingais asmenimis, nei neoficialiai jiems atsilygintų pinigais, dovanomis ar paslaugomis. Paramos negavusieji dažniau nei paramą gavę asmenys teigė, jog pasinaudotų ryšiais su atitinkamais asmenimis, siekdami gauti ES struktūrinių fondų paramą.
Absoliuti dauguma apklaustųjų neprisipažįsta nors kartą neoficialiai neatsilyginę dovanomis, paslaugomis ar pinigais už ES struktūrinę paramą 2004-2006-ųjų metų laikotarpyje.
Tyrimo respondentų manymu, siekiant ES struktūrinių fondų paramos skyrimo ir įsisavinimo procesą padaryti skaidresniu, pirmiausiai reikėtų aiškiau pateikti struktūrinės paramos gavimo ir įsisavinimo taisykles bei visiems pareiškėjams taikyti vienodas taisykles.
Absoliuti dauguma apklaustųjų neturėjo informacijos apie tai, kokie asmenys vertins jų įmonės paraišką.Tokių žinių dažniau turėjo ES paramą gavę fiziniai asmenys.
Dažniausiai įmonės, organizacijos ar asmenys projektų ES struktūrinių fondų paramai gauti paraiškas rengia naudodamiesi konsultacinių įmonių paslaugomis. 55% visų respondentų teigia, kad jiems padėjo konsultantai. Vadinamųjų „eruokonsultantų“ paslaugomis dažniau naudojosi gavusieji paramą bei fiziniai asmenys. Negavusiųjų paramos bei valstybės ar savivaldybės įstaigų atstovai sakoksi paraiškas rengę patys.
TILS atstovai, atsižvelgdami į įvairų sociologinių tyrimų rezultatus ES paramai praskaidrinti siūlo šiuos veiksmus:
1. Nustatyti socialinių, ekonominių ir regioninių partnerių atstovų dalyvavimo projektų atrankos komitetų (PAK) posėdžiuose aiškią tvarką. Nustatyti, kaip jie ten patenka pareiškę norą dalyvauti. Paaiškinti visuomenei, kodėl į PAK posėdžius pakviesti vieni ar kiti visuomenės atstovai.
2. Skelbti PAK posėdžių stenogramas. Skelbti visą informaciją, susijusią su paramos skyrimo argumentais. Visą informaciją apie projektų vertinimo procesą: tiek detalią projektų vertinimo eigą, tiek vertinimo sprendimų paaiškinimus. Skelbti paraiškas parengusius juridinius ir fizinius asmenis.
3. Lietuvoje yra įdiegta ES struktūrinių fondų ir ES Sanglaudos fondo informacinė kompiuterizuota valdymo ir priežiūros sistema (SFMIS). Būtina suteikti galimybių ta sistema naudotis platesniam visuomenės ratui.
4. Skatinti konsultantų ES paramai gauti profesinę bendruomenę įsteigti nepriklausomų konsultantų „rūmus“, kurie organizuotų švietimą apie struktūrinius fondus bei konsultantų paslaugas, diegtų bendrąjį etikos kodeksą. Kita vertus, reikia įpareigoti projektų atrankos procesą įgyvendinančias institucijas aktyviau bendradarbiauti su pareiškėjais, kad jie geriau suprastų vadinamųjų „eurokonsultantų“ teikiamų paslaugų vertę.
5. Stiprinti įgyvendinančiųjų institucijų autonomiškumą: tarpines institucijas palikti atsakingas tik už paramos planavimą ir įgyvendinimo naudos priežiūrą, o įgyvendinančioms institucijoms pavesti projektų atranką ir paramos panaudojimo pagal paskirtį priežiūrą.
6. Sustiprinti projektų vertintojų ir ES paramą administruojančių institucijų darbuotojų etikos priežiūrą tobulinant jų etikos kodeksus, interesų deklaravimą ir įtraukiant visuomenės atstovus į etikos priežiūrą.
7. Nustatyti objektyviais ir aiškiais atrankos kriterijais pagrįstą valstybinės svarbos projektų ES struktūrinei paramai gauti tvirtinimo tvarką.
8. Teikti informaciją apie visus fizinius asmenis, kurie gauna ES paramą kaimui kaip tiesiogines išmokas ir kompensacines išmokas.
9. Būtina gerokai sustiprinti pareiškėjų, kurie praneša apie galimą piktnaudžiavimą, apsaugą.