Pranešėjų (angl. whistleblower) apsaugos klausimas jau yra svarstomas europiniu mastu. Gegužės 29 d. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja vienbalsiai priėmė Rezoliuciją ir Rekomendaciją dėl pranešėjų apsaugos užtikrinimo valstybėse narėse ir pačioje Europos Taryboje.
Atkreipdama dėmesį į pranešėjų apsaugos problematiką ir pritardama poreikiui pranešėjus saugoti, savo rekomendacijoje Asamblėja net iškėlė galimybę svarstyti atskiros pranešėjų apsaugai skirtos konvencijos priėmimą. Plačiausiai atstovaujama asamblėja Europoje, turinti delegatus iš 47 nacionalinių parlamentų, nagrinėja įvairias aktualias ir svarbias problemas, kylančias ne tik Europos, bet ir tarptautiniu mastu. Asamblėjos darbo rezultatai turi didelę reikšmę kitai sprendimus priimančiai Europos Tarybos institucijai – Ministrų Komitetui.
„Tai reiškia, kad greitu laiku verta tikėtis aktyvesnių veiksmų pranešėjų apsaugos srityje ne vienoje Europos valstybėje, įskaitant Lietuvą. Mums belieka apsispręsti, ar lauksime „nurodymų iš viršaus“, ar patys imsimės iniciatyvos ir tapsime geruoju pavyzdžiu“, pažymi „Transparency International“ Lietuvos skyriaus organizacijos atstovas Sergejus Muravjovas. TILS siūlo priimti Pranešėjų apsaugos įstatymą Lietuvoje.
Priimtoje Europos Tarybos rezoliucijoje pažymima, kad: „Veiksmingi įstatymai pirmiausia turi suteikti saugią alternatyvą tylėjimui, vengiant siūlyti galimiems pranešėjams saugumo iliuziją.“ Kiekviena valstybė narė raginama sukurti tinkamą įstatyminę pranešėjų apsaugos bazę, kuri apimtų platų reguliavimo dalyką, įtvirtintų konkrečias apsaugos priemones sąžiningiems pranešėjams, taip pat pritariama poreikiui sukurti veiksmingas vidines ir išorines pranešinėjimo sistemas ir keisti daug kur vis dar vyraujantį neigiamą požiūrį į pranešėjus.