STT tinkle viena po kitos ima spurdėti naujos ir vis didesnės žuvys. Lietuvos savivaldybėse turėtų ne juokais tvyroti nerimo nuotaikos. Ar tai reiškia naują kovos su korupcija etapą? Kodėl būtent savivaldybių valdininkai pateko į STT taikiklį?
Vos spėjo nuvilnyti žinia, kad sulaikytas „amžinasis“ Radviliškio meras konservatorius Antanas Čepanonis, ją pasivijo dar vienas įvykis. Sausio 16 d. STT sulaikė Kauno miesto vicemerą socialdemokratą Kęstutį Kriščiūną, jo visuomeninę padėjėją Zitą Zalagėnaitę ir Kauno miesto savivaldybei priklausančių įmonių vadovus – rinkliavą už automobilių stovėjimą renkančios bendrovės „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktorių Algimantą Puidoką ir bendrovės „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ vadovą Tomą Pilvinį. Įtariama, kad neteisėtai buvo naudojamos Kauno miesto savivaldybei priklausančių įmonių lėšos. Nors Kauno vicemeras buvo atsakingas už gana didelius infrastruktūros projektus, dėl kurių galimo neskaidrumo kai kuriems politiniams oponentams kilo įtarimų, pirmosios šykščios žinutės parodė, kad K. Kriščiūnas galėjo įkliūti už smulkmenas – ne savo lėšomis remontuotą automobilį ir kitus įpročius „sutaupyti“. Tačiau ikiteisminis tyrimas tik prasidėjo ir dar sunku spręsti, kiek ir kokių kaltinimų gali būti pateikta sulaikytiesiems.
Šie pastarieji savivaldybės tarnautojų ir politikų sulaikymai dar labiau sustiprino pojūtį, kad STT rimtai ėmėsi purtyti savivaldos institucijas. Kaip žinoma, būtent savivaldybės nuolat, ypač verslininkų, yra minimos kaip itin korumpuotos institucijos. 2011 m. vykdytų apklausų duomenimis, kurie apibendrinti Korupcijos žemėlapyje, įmonių vadovai būtent savivaldybes nurodė kaip labiausiai korumpuotas įstaigas – 33 proc. apklaustų verslininkų minėjo savivaldybes (žemiau atsidūrė teismai ir sveikatos apsaugos institucijos, kurias kaip labiausiai korumpuotas institucijas atitinkamai nurodė 30 ir 28 proc.). 30 proc. apklaustų valstybės tarnautojų ir 35 proc. gyventojų taip pat minėjo savivaldybes tarp labiausiai korumpuotų institucijų. Šios tendencijos nesikeičia jau keletą metų, o verslininkai net dažniau nei 2007 m. savivaldybes minėjo kaip itin korumpuotas.
Tarp labiausiai korumpuotų procedūrų verslininkai dažniausiai minėjo leidimų statybai ir rekonstrukcijai išdavimą bei dokumentų derinimą (61 proc.), įdarbinimą į valstybės tarnybą (60 proc.) ir viešųjų pirkimų konkursus (59 proc.). Vos ne kas trečias, su savivaldybės tarnautojais turėjęs reikalų, įmonių vadovas, anot apklausų, buvo prievartaujamas duoti kyšį. Maždaug kas ketvirtas teigė davęs. Įdomu tai, kad kyšio prievartavimo indeksas savivaldybėse per pastaruosius metus smarkiai išaugo – 2007 m. jis siekė 0,17, o 2011 m. – jau 0,29. Tai liudija, kad savivaldybių tarnautojai tapo mažiau sąžiningi ir godesni. Galima manyti, kad juos taip paveikė ekonomikos sunkmetis, tačiau labiau tikėtina, jog kyšininkavimą skatino menkas baudžiamumo pojūtis ir išaugę finansiniai srautai, kuriuos skirsto savivaldybės valdininkai.
Estafetė su kliūtimis
Pastarieji skambūs sulaikymai nėra didelė naujiena. STT krečia savivaldybes jau kelerius pastaruosius metus, į agentų taikiklį dažnai patenka įtakingi valdininkai ir politikai – merai, vicemerai ir administracijos vadovai. Galima priminti keletą pastarųjų metų stambesnių „laimikių“: 2010 m. rudenį STT sulaikė Alytaus miesto merą Česlovą Daugėlą, savivaldybės administracijos direktorių, Statybų skyriaus vedėją, Statybų skyriaus vyriausiąją specialistę ir vienos bendrovės direktoriaus pavaduotoją. Iš viso net 10 Alytaus savivaldybės pareigūnų ir keli verslininkai įtariami piktnaudžiavimu tarnyba, dokumentų klastojimu ir savivaldybės turto pasisavinimu. Pagrindiniai tyrimai buvo susiję su Alytaus miesto stadiono rekonstrukcijos statybos darbų projektavimu, viešaisiais pirkimais ir šių darbų atlikimu. Stadiono rekonstrukciją, trukusią daugiau kaip trejus metus ir kainavusią beveik 20 mln. litų, kartu su kitomis įmonėmis atliko paties mero šeimos valdoma įmonė „Kortas“. Anot tyrėjų, Č. Daugėla nurodė savo pavaldiniams atgaline data organizuoti viešųjų pirkimų konkursus supaprastinta tvarka, kuriuos laimėjo šeimos valdoma įmonė. Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. jau pradėjo nagrinėti šią bylą.
Panašiu metu, 2011-ųjų lapkritį, Panevėžio apygardos teismas ėmė nagrinėti 33 tomų baudžiamąją bylą dėl Panevėžio miesto savivaldybėje neskaidriai įvykdytų 27 viešųjų pirkimų. Prireikė dvejų metų, kol byla pasiekė teismą – 2009 m. lapkritį STT sulaikė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių Stasį Karčinską ir kitus savivaldybės tarnautojus. Tyrėjų duomenimis, Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras Kastytis Vainauskas ir buvęs administracijos direktorius S. Karčinskas, siekdami užsidirbti iš savivaldybėje vykdomų viešųjų pirkimų, subūrė organizuotą grupę, į kurią įtraukė Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėją Mykolą Buzį. Buvo sutarta ieškoti galinčių duoti kyšius rangovų, o už kyšius sudarydavo rangovams palankias sąlygas laimėti savivaldybėje organizuojamus statybos ir remonto darbų viešųjų pirkimų konkursus.
Pagal teisėsaugininkų surinktus įrodymus, iš darbų rangovo už konkurso laimėjimą buvo reikalaujama 6 proc. duoklės, kurią įtariamieji dalydavosi tarpusavyje. Į neskaidrius viešuosius pirkimus buvo įsivėlusios mažiausiai 13 įmonių. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 24 d. pripažino M. Buzį kaltu dėl kyšininkavimo ir nubaudė 1,5 metų laisvės atėmimu bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir konfiskavo 38,4 tūkst. litų.
Be šių garsiausių procesų, buvo ir dar ne vienas savivaldybių tarnautojas ar tarybos narys, kurį STT sulaikė įtariant kyšininkavimu. Vis dėlto po pranešimų apie sulaikymą eina ilga tylos pauzė, o nuosprendžiai kyšininkams iki šiol dažniausiai baigdavosi lygtinėmis bausmėmis. Nemaža dalis bylų vis dar yra svarstomos teisme, kai kurių iš jų nagrinėjimas trunka keletą metų. Pavyzdžiui, tik 2011 m. pabaigoje buvo priimtas nuosprendis buvusiam Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir reikalų departamento direktoriui Dariui Šalugai, kurio byla teismui buvo perduoda dar 2007 m. STT tyrėjai net nuogąstavo, kad taip ir nepaskelbus nuosprendžio gali sueiti senaties terminas (tai būtų įvykę šių metų pavasarį). D. Šaluga taip pat išvengė realios laisvės atėmimo bausmės už tarpininkavimą kyšininkaujant – teismas skyrė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant 2 metams. Tiesa, šiuo metu pagal naujas baudžiamojo kodekso pataisas už korupcinius nusikaltimus jau būtų taikomos griežtesnės bausmės.
Viešieji pirkimai skandina merus
Kaip žurnalui IQ teigė STT vadovas Žimantas Pacevičius, būtent viešieji pirkimai tampa bene dažniausia bėda, dėl kurios „paslysta“ savivaldybės vadovai. Štai ir vienu iš pastarųjų atvejų Radviliškio meras A. Čepanonis, kaip įtariama, sudarė išskirtines sąlygas vienai įmonei laimėti viešųjų pirkimų konkursą miesto kultūros centrui rekonstruoti. Šiam projektui buvo naudojamos ES ir Radviliškio rajono savivaldybės lėšos.
Per savivaldybes jau seniai plaukia nemaži ES fondų ir biudžetiniai pinigai – vykdomi dideli infrastruktūros projektai, viešųjų pastatų renovavimo, remonto darbai. Mažesnėms savivaldybėms tai gali tapti tikra aukso gysla, leidžiančia tikslingai „pakreipti“ pinigų srautą giminių ir pažįstamų kompanijoms. Tinkamai vykdomi viešieji pirkimai teoriškai visiems turėtų suteikti vienodas galimybes, tačiau ne kiekvienas savivaldybės vadovas atsispiria pagundai juos pakreipti naudingesne linkme.
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2010 m. Lietuvos savivaldybės vykdė viešųjų pirkimų iš viso už 1,953 mlrd. litų, tai yra beveik 22 proc. visų tais metais vykdytų viešųjų pirkimų. 2011 m., preliminariais duomenimis, ši dalis truputėlį sumažėjo, bet vis tiek liko įspūdinga – savivaldybės atliko viešųjų pirkimų už 1,886 mlrd. litų (arba 18 proc. visų viešųjų pirkimų). Vis dėlto, kaip žurnalui IQ komentavo Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, tarnyba „nėra pastebėjusi, kad savivaldybės būtų didesnės Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidėjos nei centrinės valdžios institucijos ir iš bendro fono jos neišsiskiria“.
Vis dėlto sulaikymas dėl įtarimų korupcija nekelia nuostabos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovui Sergejui Muravjovui. „Manęs pastarieji įvykiai nestebina. Įvairūs tyrimai rodo, kad savivaldos reikalauja gerokai daugiau skaidrumo, ypač kalbant apie finansų atskaitomybę, viešųjų pirkimų konkursus, savivaldybės įmonių valdymą ir taip toliau“, – teigė S. Muravjovas. Anot jo, savivaldybėse dažnai vyrauja bendra nepotistinė (draugų ir giminaičių protegavimo) atmosfera. Tam tikrą mažesnį atsparumą korupcinei veiklai gali skatinti ir tai, kad savivaldybės, ypač mažesnių miestų ar rajonų, sulaukia kur kas mažiau nacionalinės žiniasklaidos dėmesio. „Gali būti, kad tai, jog savivaldybės sulaukia mažiau žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio, sukuria palankesnę terpę piktnaudžiauti patikėta galia, – pritaria S. Muravjovas. – Kita vertus, tai rodo ir visuomenės nesugebėjimą kontroliuoti vietos politikų. Žmonių baimė įsitraukti į visuomeninę veiklą silpnina savivaldybės valdininkų atskaitomybę ir skaidrumą.“
STT nebevaržo pavadėliai
Vienas iš galimų STT suaktyvėjimo pastaraisiais metais paaiškinimų – prezidentės Dalios Grybauskaitės įtaka. Būtent po 2009 m., kai prezidente buvo išrinkta D. Grybauskaitė, padažnėjo įvairaus rango politikų ir valstybės pareigūnų sulaikymų įtariant juos dėl korupcinių nusikaltimų. Savo pirmaisiais kadencijos metais prezidentė ėmėsi ryžtingai keisti svarbiausių teisėsaugos institucijų vadovus, tačiau tuometis STT vadas Ž. Pacevičius sugebėjo įtikinti prezidentę, kad jis vertas toliau vadovauti STT. Dabar šį pasitikėjimą reikia patvirtinti. Juolab kad šiais metais baigiasi STT vadovo kadencija, ir D. Grybauskaitė spręs, ar leisti Ž. Pacevičiui dar vieną penkerių metų kadenciją būti svarbiausiu kovotoju su korupcija.
Visais politiniais lygiais išplitusią korupciją D. Grybauskaitė ne kartą yra įvardijusi kaip bene didžiausią Lietuvos bėdą. Tiek viešai, tiek neformaliai prezidentė baisėdavosi korupcijos mastais teigdama, kad „tokios žiaurios“ korupcinės situacijos ji net negalėjo įsivaizduoti. Ne veltui pirmajame metiniame prezidentės pranešime korupcijos problemai spręsti buvo skirta daug dėmesio. Prezidentė stebėjosi, kodėl kyšininkai nėra baudžiami realiomis laisvės atėmimo bausmėmis – nors per metus pradedama apie septynis šimtus ikiteisminių tyrimų, nė vienas įtariamasis 2009 m. nesėdo į kalėjimą. Po metų situacija jau kiek pasikeitė – už veikas, susijusias su kyšininkavimu, realiai laisvės neteko jau 18 nusikaltėlių.
Prezidentės teigimu, tauta turi pažinti „savo niekdarius, nemokšas, ypač parsidavėlius“. Padaugėjo ir įtariamųjų skaičius: 2010 m. Lietuvoje buvo užregistruotas 591 asmuo, įtariamas korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu, t y. 23 proc. daugiau nei 2009 m. Padidėjo ir nuteistų asmenų skaičius. 2008 m. iš viso už korupcinius nusikaltimus įvairiomis bausmėmis buvo nuteista 30 asmenų (6 išteisinti), 2009 m. – 52 (5 išteisinti), 2010 m. – 75 (7 išteisinti).
Ž. Pacevičius žurnalui IQ užsiminė, kad prezidentės paraginimas visu pajėgumu imtis korupcijos bylų buvo reikšmingas postūmis. STT vadovas negalėjo pasakyti, kad anksčiau būtų buvęs politikų spaudimas „užgesinti“ kokius nors tyrimus ar nelįsti prie „neliečiamųjų“. „Per savo penkiolikos metų tarnybą STT nebuvau sulaukęs jokių skambučių ar nurodymų ko nors nedaryti“, – teigė Ž. Pacevičius. Vis dėlto jis užsiminė, kad aukščiausi valstybės politikai iš anksto būdavo informuojami apie galimą vieno ar kito pareigūno sulaikymą. Tiesiog „dėl šventos ramybės“, kad vėliau STT nekliūtų, jog politikai apie „skandalingus sulaikymus“ sužino tik iš žiniasklaidos. Tačiau D. Grybauskaitė greičiausiai gerokai pakeitė ir šias tradicijas. Tai, kad STT neskuba informuoti partijos bosų apie galimus partiečių sulaikymus ir „šaltu veidu“ suiminėja tiek valdančioms partijoms, tiek opozicijai priklausančius miestų ir rajonų merus ar vicemerus, rodo labai sveiką tendenciją.
Drakonas mirė – tegyvuoja drakonas?
Kita vertus, atskirų politikų sulaikymas dar nereiškia, kad iš esmės keisis visa sistema. „Kol kas tai yra tik kova su nusikaltėliais, bet ne sisteminiai pokyčiai. Žinoma, tokio veikimo reikia ir STT privalo parodyti, kad korumpuoti valdininkai gali būti sučiupti ir nubausti. Tačiau klausimas – ar tai sukels esminių pasikeitimų?“ – abejoja S. Muravjovas.
Anot jo, pirmiausia reikalingi struktūriniai pokyčiai: daugiau savivaldybių atvirumo, piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimą, daug dėmesio ir lėšų antikorupciniam atsparumui didinti. „Vieno ar kito valdininko sulaikymas anaiptol dar nerodo, kad savivaldybės juda skaidrumo link. Vienus korumpuotus valdininkus gali netrukus pakeisti kiti“, – teigia S. Muravjovas.
Sisteminė kova su korupcija – tai veikimas, kuris sumažina galimybes žmonėms daryti korupcinius nusikaltimus. Būtent tokių pokyčių labiausiai reikia Lietuvoje.
Tomas Janeliūnas, IQ