Jei medicinos darbuotojų reikalavimas kelti jiems atlyginimus pusantro karto būtų patenkintas, tai nesunaikintų jų įpročio imti papildomą atlygį iš pacientų, teigia „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) direktorius Rytis Juozapavičius. Todėl TILS vadovas siūlo svarstyti, ar nevertėtų reikalauti iš medikų deklaruoti papildomai gaunamas pajamas.
„Svarstant reikalavimus pakelti medikų algas būtinai reikia pagalvoti, ką daryti su tais neoficialiais atsilyginimais. Didesnės sveikatos apsaugos darbuotojų algos tikrai nesunaikins dešimtmečiais ugdyto pacientų įgūdžio papildomai atsilyginti ir medikų įpročio tai paimti. Gal verta svarstyti galimybę reikalauti deklaruoti tas pajamas didesnio skaidrumo vardan?“, – Eltai pirmadienį sakė R. Juozapavičius.
Anot jo, praėjusių metų rudenį TILS inicijavo socialinės reklamos antikorupcinio vaizdo klipo transliacijas per televiziją. Rodytame klipe buvo raginama neduoti kyšio medikams. „Mus susirado bent penki gydytojai ir priekaištavo, kaip drįstame rodyti tokius dalykus – tie pinigai reikalingi jų šeimoms pragyventi ir jie laiko juos teisėtu uždarbiu. Iš pokalbių su medikais supratome, kad tie neoficialūs atsilyginimai kartais sudaro net iki trečdalio visų gydytojo pajamų“, – dalijosi įspūdžiais TILS vadovas.
Jo žodžiais, TILS iniciatyva vykdomi tyrimai rodo, kad neoficialus pacientų atsilyginimas medikams yra masiškas. Tyrimas „Korupcija Lietuvos apskrityse ir savivaldybėse“ 2004 metais atskleidęs, jog per 12 mėnesių iš 3000 respondentų 76 proc. kreipėsi į medikus ir net 32 proc. jiems neoficialiai atsilygino. TILS duomenimis, dauguma pacientų tai darė savo iniciatyva.
„Lietuvos korupcijos žemėlapio“ 2004 metų tyrimai rodo, kad respublikinėse ligoninėse 35 asmenys iš šimto neoficialiai atsilygina, rajonų ligoninėse – 28 iš šimto, o poliklinikose „atsidėkoja“ 15 asmenų iš šimto. Korupcijos tyrimai Vilniaus mieste liudija, kad Vilniaus gimdymo namuose 66 iš šimto ten tvarkiusių reikalus sostinės gyventojų neoficialiai atsilygina, Vilniaus universiteto Onkologijos institute – 51 iš šimto, o Santariškių klinikų Vilniaus universiteto ligoninėje – 43 iš šimto“, – TILS duomenis vardijo R. Juozapavičius.
Kaip Eltai sakė Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas, gegužės 17 dieną planuojamas medikų streikas neprasidės tik tuo atveju, jei bus susitarta su Vyriausybe dėl medikų profesinių sąjungų reikalavimo iš karto 50 proc. padidinti algas medicinos darbuotojams.
L. Labanausko teigimu, streikas gali tęstis tol, kol bus patenkinti medikų reikalavimai.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, gydytojų ir slaugytojų algoms padidinti 50 proc. reikėtų 350 mln. litų.
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius Eltai pirmadienį tvirtino, jog kategoriški streiku grasinančių medikų reikalavimai pusantro karto didinti jiems atlyginimus gali išprovokuoti kitų profesijų žmones elgtis panašiai, o tai grėstų bendrai piliečių gerovei ir prasilenktų su krikščioniška etika.
„Gydytojų darbas visuomenei yra ypač svarbus, todėl Vyriausybė, be abejo, privalo pagal galimybes rūpintis kelti jų atlyginimus. Tačiau jei keliami reikalavimai būtų sunkiai įvykdomi ir dėl to nukentėtų bendra piliečių gerovė, streiko organizatoriams derėtų ieškoti kompromisinių sprendimų. Kategoriški reikalavimai, savo tikslo beatodairiškas siekimas gali išprovokuoti kitų profesijų žmones elgtis panašiai. Tuomet susidurtume su suiručių pavojumi, kas neišvengiamai grėstų bendrai visų piliečių gerovei ir prasilenktų su krikščioniška etika“, – pažymėjo Kauno arkivyskupas.
Anot politologo Vytauto Radžvilo, pernelyg sureikšminant streikuoti ketinančių medikų darbo ir uždarbio problemas savaime nuvertinamas kitų profesijų atstovų darbas. Jo žodžiais, nuostata, kad natūralu ir gražu papildomai atsilyginti medikui už jo gerai atliktą profesinę pareigą, jau yra virtusi savotiška „filosofija“. „Jeigu tokia nuostata tampa norma, tai ar neturi teisės reikalauti panašaus papildomo atlygio bet kurios kitos profesijos atstovas?“, – retoriškai klausė politologas.