Dažniausiai interesų grupės politikus ir valstybės tarnautojus siekia paveikti neoficialiais būdais, pasinaudojant pažintimis, siūlant finansinį atlygį, aukojant arba kitaip remiant politines partijas. Tai dažniausiai ir geriausiai daro ne registruoti lobistai, o asociacijos, parodė TILS užsakymu atlikta Lietuvos verslininkų apklausa.
Anot verslininkų, dažniausiai įtaką sprendimų priėmimui siekiama daryti energetikos (81 proc.), statybų (65 proc.), farmacijos ir sveikatos apsaugos (48 proc.) srityse, alkoholio (58 proc.) ir tabako (53 proc.) rinkose. Šias sritis atstovaujančios interesų grupės įvardijamos ir kaip įtakingiausios.
8 iš 10 verslininkų žino atvejų, kai valdžios atstovai, priimdami sprendimus, siekė naudos konkrečioms interesų grupėms, neatsižvelgdami į visuomenės interesus. Panašus skaičius (83 proc.) mano, jog Lietuvoje sprendimų priėmimas nėra visiems vienodai atviras.
6 iš 10 verslininkų teigia, jog dažniausiai Lietuvoje įtaką siekia daryti asociacijos, registruoti lobistai (52 proc.), profesinės sąjungos (41 proc.) ir įmonės (35 proc.). Verslininkai šias interesų grupes įvardija kaip veiksmingiausias. Daryti įtaką dažniausiai siekiama pasinaudojant pažintimis (59 proc.), siūlant finansinį atlygį (53 proc.), aukojant arba kitaip remiant politines partijas (53 proc.).
Kaip rečiausiai naudojamus įtakos darymo būdus verslininkai įvardino dalyvavimą darbo grupėse (22 proc.) ir oficialiuose susitikimuose (19 proc.) bei oficialų pastabų teisės aktų projektams teikimą (18 proc.).
„Šiuo metu sužinoti, kokios interesų grupės dalyvauja sprendimų priėmime, praktiškai neįmanoma. Siūlome sieti lobizmą ne su formalia lobistų registracija, o siekiu daryti įtaką. Be to, viešinti visomis formomis valdžios atstovams pateiktus pasiūlymus. Atėjo laikas pripažinti, kad įtakos darymas nėra blogybė savaime – svarbu, kad tai būtų daroma atskaitingai“, sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Dauguma verslininkų aiškiai suvokia neteisėto lobizmo žalą. 68 proc. jų teigia, kad nuo to labiausiai nukenčia piliečių pasitikėjimas valdžia, piliečių finansinė gerovė (66 proc.), šalies biudžetas (64 proc.) bei verslo ir investicijų aplinka (64 proc.).
Pasak verslininkų, apie daromą įtaką sprendimų priėmimui atskaitingiausiai viešai informuoja atstovaujantieji telekomunikacijų sritį (22 proc.), mažiausiai – azartinių lošimų ir farmacijos (52 proc.), energetikos (48 proc.), tabako ir alkoholio sektorius (47 proc.).
„Transparency International“ Lietuvos skyrius atliko ir kokybinį lobistinės veiklos tyrimą, kurio metu analizavo šios srities teisės aktus, atliko giluminius interviu su atrinktais šioje srityje veikiančiais viešojo ir privataus sektoriaus atstovais bei ekspertais. Visą tyrimą galite parsisiųsti čia: 
atsisiųsti (1,6 MB)
Reprezentatyvią Lietuvos įmonių vadovų apklausą (N=604) „Transparency International“ Lietuvos skyriaus užsakymu 2014 m. lapkričio mėn. 24 – gruodžio mėn 10 d. atliko sociologinių tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Su apklausos rezultatais galite susipažinti čia: atsisiųsti (413,1 KB)