Žinant, kokios istorijos Nacionalinę žemės tarnybą lydėjo praeityje, ir suprantant, kad viena iš kandidačių užimti tarnybos vadovo postą yra vienaip ar kitaip susijusi su Darbo partija, buvo galima numatyti, kad visuomenėje kils klausimų dėl laimėtojo vadovo postui užimti, portalui „Valstietis.lt“ sakė Rūta Mrazauskaitė.
Pasak jos, reikėjo siekti, kad konkursas vyktų kuo skaidriau, skelbti, pagal kokias procedūras žmonės buvo atrenkami, ar komisijoje tikrai buvo užtikrintas interesų konfliktų valdymas ir ar laimėjo tikrai geriausias kandidatas.
Be to, viešai pristatoma korupcijos profilaktika Nacionalinėje žemės tarnyboje yra klasikinis pavyzdys, kad antikorupcinės priemonės, jeigu jos lieka tik popieriuje ir nėra įgyvendinamos praktikoje, netampa strategine organizacijos veiklos dalimi ir negali būti veiksmingos.
Visą tekstą galite perskaityti čia.