44 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai 2019 m. Lietuvoje valdė kas dešimtą žiniasklaidos priemonę (101). Iš viso pernai šalyje veikė 1125 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijai bei naujienų agentūros, rodo atnaujinta žiniasklaidos stebėsenos svetainė STIRNA.info.
Per dešimtmetį žiniasklaidos priemones valdančių politikų ir tarnautojų bei jų sutuoktinių skaičius išaugo beveik dvigubai – 2010 m. tokių asmenų buvo 27. Paprastai jie yra regioninės žiniasklaidos savininkai, o išrinkti į Seimą ar savivaldybių tarybas ir toliau valdo žiniasklaidos priemones.
2019 m. su žiniasklaida buvo susiję 9 Seimo nariai, 18 tarybų narių iš Vilniaus miesto, Kelmės, Kėdainių, Mažeikių, Lazdijų, Šalčininkų, Telšių, Plungės, Raseinių, Radviliškio, Tauragės, Ukmergės, Utenos ir Zarasų rajonų savivaldybių, 1 savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, 1 europarlamentaras bei 6 anksčiau rinkimuose kandidatavę politikai.
Pernai žiniasklaidos priemones valdė 6 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai (13 priemonių), 5 Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai (17 priemonių), po 4 Darbo partijos (22 priemonės), Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (4 priemonės) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (4 priemonės) atstovus ir po 2 Lietuvos liberalų sąjūdžio (3 priemonės) bei partijos Tvarka ir Teisingumas (5 priemonės) atstovus.
Žiniasklaidos priemonių turėjo ir po vieną asmenį, kandidatavusį su Lietuvos laisvės sąjunga (3 priemonės), Lietuvos laisvės partija (1 priemonė), bei visuomeniniais rinkimų komitetais „Kitaip“ (2 priemonės), „R. Šimašiaus komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ (2 priemonės), „Už geresnę ateitį Marijampolėje“ (1 priemonė), „Už geresnį gyvenimą visiems“ (1 priemonė), „Už vieningą Kelmę“ (2 priemonės) ir „Vieningi Zarasai“ (1 priemonė).
„Džiaugiuosi, jog valstybės institucijos suteikia vis daugiau duomenų apie žiniasklaidos savininkus ir finansavimo šaltinius, o žiniasklaidos atstovai vis dažniau siekia veikti skaidriai. Tikiuosi, artimiausiu metu išvysime ir seniai lauktą viešojo sektoriaus kuriamą svetainę VIRSIS, kuri turėtų įnešti dar daugiau skaidrumo į žiniasklaidos pasaulį,“ – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Nuo 1996 metų iš viso 53 politikams bei valstybės tarnautojams priklausė 90 žiniasklaidos priemonių. Tuo metu, per šį laikotarpį politikų bei valstybės tarnautojų sutuoktiniams (11) iš viso priklausė 24 žiniasklaidos priemonės.
Lietuvoje žiniasklaidos priemonių skaičius nuolat auga: 2010 m. jų užregistruota 764, 2015 m. – 1027, o 2019 m. – 1125.
Atsižvelgiant į analizės rezultatus TILS rekomenduoja:
- Žiniasklaidos priemonėms skelbti informaciją apie jų savininkus savo internetiniuose puslapiuose;
- Žiniasklaidos priemonių savininkams, vadovams ir vyr. redaktoriams skelbti savo interesus interneto svetainėse ir leisti skaitytojams su jais susipažinti;
- Žiniasklaidos priemonėms viešai pateikti savo metines finansines ataskaitas.
Svetainėje STIRNA.INFO teikiama informacija apie žiniasklaidos priemonių savininkus yra surinkta iš LR Kultūros ministerijos ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos skelbiamų duomenų, taip pat – iš Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Valstybinės tarnybinės etikos komisijos.
Svetainėje taip pat pateikiami sugretinti duomenys ir informacija apie 2012 – 2016 m. ir 2016 – 2020 m. kadencijos Seimo narius, 2015 m. ir 2019 m. išrinktus savivaldybių tarybų narius, 2016 – 2019 m. vadovaujančias pareigas ėjusius valstybės tarnautojus bei visus nuo 1992 m. LR rinkimuose kandidatavusius asmenis, valdančius žiniasklaidos priemones.
Informacija apie žiniasklaidos priemonių savininkus surinkta 2020 m. sausio mėn.
Daugiau informacijos: Sergejus Muravjovas, sergejus@transparency.lt, www.stirna.info