"Kauno diena" konstatuoja, kad blėsta politikų užsidegimas gerokai griežčiau reglamentuoti politinę reklamą, kuriai politinės partijos gali išleisti daugiau kaip 2/3 savo rinkimų kampanijų lėšų.

Politinės reklamos saulėlydis atidedamas

Stasys GUDAVIČIUS

Valdžia vangiai ieško būdų, kaip sumažinti politinę korupciją Lietuvoje

Blėsta politikų užsidegimas gerokai griežčiau reglamentuoti politinę reklamą, kai kuriais atvejais ją netgi išvis uždraudžiant. Atitinkamus teisės aktus turinti parengti Vyriausybė delsia. Seime vyrauja skeptiškas požiūris į galimą politinės reklamos uždraudimą. Ekspertai įspėja, kad būtina uždrausti politinės reklamos transliavimą per televiziją, priešingu atveju kova su politine korupcija nebus efektyvi.

Apribojo tik išorinę agitaciją

Pernai vasarą praūžus Seimo narių galimos korupcijos skandalui kadenciją baigiantis parlamentas ėmėsi ryžtingai diskutuoti apie būdus, galinčius sumažinti politinės korupcijos galimybes. Paminėta ir būtinybė griežčiau reglamentuoti politinę reklamą, kuri labai brangiai kainuoja, todėl priverčia politikus ieškoti jos finansavimo būdų. Kartais lėšos politinei reklamai apmokėti gaunamos korumpuotu būdu. Tačiau padiskutavę apie politinę reklamą, kaip vieną svarbiausių korupcijos veiksnių, parlamentarai neišdrįso jos uždrausti. Rudenį vykusių Seimo rinkimų kampanija pasižymėjo itin brangia reklama per televiziją, radiją ir spaudoje. Apribota tik išorinė reklama, nustatant, kad ji gali būti tik tam tikro dydžio ir demonstruojama tik tam tikrose vietose.

Bet Seimo nariai įpareigojo Vyriausybę iki 2005-ųjų metų pradžios parengti pasiūlymus, kaip galėtų būti reglamentuojama politinė reklama, galbūt kai kurias jos formas išvis uždraudžiant.

Vyriausybė šio įpareigojimo neįvykdė. Iki šiol pasiūlymai dėl politinės reklamos apribojimo klajoja tarp įvairių valstybės valdžios institucijų.

Parengė pasiūlymus

Kultūros ministerijoje sudaryta darbo grupė šių metų pradžioje parengė kelių įstatymų pataisas, kuriose nustatomas griežtesnis politinės reklamos reglamentavimas.

Pasak darbo grupei vadovavusio Kultūros ministerijos sekretoriaus Rolando Kvietkausko, politinė reklama, skelbiama rinkimų agitacijos kampanijos metu, išliks. “Tačiau politinės partijos ir judėjimai negalės už savo lėšas įsigyti radijo ir televizijos eterio laiko. Tiesa, politinė reklama spaudoje liks ir galės būti skelbiama bet kuriuo metu”, – parengtų projektų esmę “Kauno dienai” aiškino R.Kvietkauskas.

Pagal parengtus pasiūlymus, tiksliau apibrėžiamas politinės reklamos transliavimo draudimas ir nurodoma, kada bus galima transliuoti agitaciją. “Pavienių politikų ir partijų idėjų pristatymo trukmę, formą ir turinį turės apibrėžti Vyriausioji rinkimų komisija”, – sakė pareigūnas. Iki šiol partijos galėjo bet kada užsisakyti eterio laiko, sumokėti už jį kaip už reklamą ir propaguoti savo idėjas. “To nebeliks, jeigu bus priimtas ministerijos siūlomas projektas”, – kalbėjo R.Kvietkauskas. Ministerija, be kita ko, siūlo, kad ateityje politinė agitacija kampanijų metu būtų vykdoma tik taip, kaip šiuo metu daroma per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją.

Derinama tarp įvairių institucijų

Vienas siūlomų modelių – skelbti agitacinių laidų konkursus, kuriuose galėtų dalyvauti ir komercinės radijo bei televizijos stotys. Tačiau kol kas neaišku, kas tokiu atveju kompensuotų komerciniams transliuotojams už agitaciją. Prieš kiekvienus rinkimus transliuojama politinė reklama radijo ir televizijos stotims iki šiol atnešdavo po kelis milijonus litų.

Gali būti pasiūlyta, kad rinkimų agitacines laidas transliuosiančioms stotims kompensuotų valstybė, skirdama tam lėšų iš biudžeto dalies, skirtos politinėms partijoms finansuoti.

Pasak R.Kvietkausko, šiuo metu vyksta parengtų projektų derinimas tarp įvairių institucijų. “Taip pat norime šiais klausimais padiskutuoti ir su transliuotojais, nes juos tai tiesiogiai liečia”, – kalbėjo pareigūnas, teigdamas, kad tokios diskusijos bus surengtos jau artimiausiu metu. Vyriausybė ketina teisės aktų projektus, uždraudžiančius politinę reklamą per televiziją, parengti ir pateikti Seimui dar pavasario plenarinėje sesijoje.

Svarstys, kai gaus projektus

Seimo Pirmininko pavaduotojas, vienas socialdemokratų lyderių Česlovas Juršėnas “Kauno dienai” sakė, kad jis nebūtų prieš politinės reklamos transliavimo per televiziją uždraudimą. “Geriau būtų, kad jos ten nebūtų, nes partijoms tai labai brangiai kainuoja”, – teigė jis. Tačiau tuoj pat pridūrė: “Bet tai ne tik nuo manęs priklauso. Seime yra daug narių, daug nuomonių šiuo klausimu. Diskutuosime, kai gausime Vyriausybės parengtus projektus”.

Kitas Seimo vicepirmininkas, vienas Darbo partijos vadovų Viktoras Muntianas vengia atsakyti, ar ši partija būtų už politinės reklamos transliavimo per televiziją uždraudimą. Jo paties nuomone, “svarbiausia, kad visoms politinėms jėgoms būtų sudarytos vienodos sąlygos rinkimų kampanijos metu”. Kokios tos sąlygos, anot V.Muntiano, “antraeilis dalykas”.

Opozicija nevieninga

Seimo opozicija neturi bendros nuomonės dėl politinės reklamos per televiziją uždraudimo. Konservatoriai būtų už tai, liberalcentristai žvelgia skeptiškiau.

Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos vadovas Andrius Kubilius įsitikinęs, kad būtina uždrausti politinę reklamą per televiziją, nes tai gerokai atpigintų rinkimų kampanijas. “Daugelyje Europos valstybių tokie draudimai jau labai seniai egzistuoja. Mums belieka perimti jų patirtį”, – sakė opozicijos lyderis.

Tačiau A.Kubilius “Kauno dienai” tvirtino netikintis, kad valdančioji dauguma, ypač Darbo partija, būtų suinteresuota griežtinti arba smarkiai apriboti, galbūt netgi uždrausti politinės reklamos transliavimą per televiziją. “Kaipgi kitaip ji tuomet galės transliuoti savo populistinę demagogiją”, – retoriškai klausė jis.

“Nemanau, kad vien politinės reklamos per televiziją uždraudimas būtų ta priemonė, kuri padarytų rinkimus skaidresnius arba reikalaujančius mažiau pinigų”, – “Kauno dienai” sakė Liberalcentristų frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. “Yra kitokie būdai tai pasiekti. Pavyzdžiui, reglamentuojant išleidžiamų pinigų kiekį ir užtikrinant efektyvią kontrolę, kaip tai daroma”, – teigė jis. Liberalcentristas yra už tai, kad valstybė užtikrintų politinės reklamos monitoringą.

Siūlo sekti britų pavyzdžiu

Kovą su korupcija prižiūrinčios tarptautinės organizacijos “Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius tvirtina, kad Lietuvai būtina imtis veiksmų, mažinant politinę korupciją. “Dalyvavimas politikoje primena ginklavimosi varžybas. Kuo toliau, tuo tas dalyvavimas kainuoja politikams brangiau. Tai būtina kažkaip stabdyti, nes kuo toliau, tuo labiau politikai priversti ieškoti pinigų kampanijoms. Tai savo ruožtu gimdo politinę korupciją, politikų įsipareigojimus savo rėmėjams”, – “Kauno dienai” sakė R.Juozapavičius.

Jo nuomone, būtina žengti Didžiosios Britanijos pavyzdžiu ir visiškai uždrausti politinę reklamą per televiziją ir radiją, kaip brangiausiai kainuojančias kampanijos formas. Vietoje to, pasak R.Juozapavičiaus, reikėtų įpareigoti radijo ir televizijos stotis transliuoti politinės agitacijos laidas, kuriose vienodai laiko būtų skirta visoms politinėms jėgoms, dalyvaujančioms rinkimuose.

Kompensacijos už reklamos praradimus ir agitacinių laidų transliavimą, anot eksperto, turėtų priklausyti nuo politikų apsisprendimo bei jų parinktos “teisingos formulės, kaip tai reikėtų daryti”.

Apie įvairius rinkimų organizavimo klausimus šiuo metu diskutuoja Seimo Pirmininko Artūro Paulausko vadovaujama darbo grupė, kuri turi iki šio rudens parengti savo pasiūlymus, įskaitant ir politinės reklamos reglamentavimo klausimais. Tačiau galutinis žodis priklausys nuo viso Seimo, kuris, atrodo, bent kol kas nėra nusiteikęs apriboti politinės korupcijos šaltinius.