Kaip užtikrinti, kad politikai vengtų interesų konfliktų?
Praėjo metai, bet nieko nepadaryta
Algimantas SALAMAKINAS, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narys, socialdemokratas:
– Dar praėjusios Seimo kadencijos metu į Konstitucinį Teismą buvo kreiptasi ne dėl parlamentarų atostogų ar kokių nors kitų pašalinių dalykų. Svarbiausia buvo išsiaiškinti, koks turėtų būti politiko santykis su jo turimu verslu. Pernai liepos 1-ąją Teismas nustatė, kad politiko veikla turi būti griežtai atribota nuo jo turimo verslo, kad turi būti sukurtas pakankamai efektyvus kontrolės mechanizmas, siekiant išvengti piktnaudžiavimų.
Tačiau praėjo beveik metai, o mes nieko nepadarėme. Jokie įstatymai nepakeisti, Teismo sprendimai neįgyvendinti. Stovime vietoje ir nematyti prošvaisčių, kad kas nors pasikeistų. Tuo tarpu šiame Seime, kaip jokiame ankstesniame, matyti ypač daug politinių ir verslo interesų susikirtimo. Pastarieji skandalai, susiję su Viktoru Uspaskichu, tai įrodo.
Manau, galėtume pasirinkti kanadietišką šios problemos sprendimo variantą, kurį esame gerai išstudijavę. Reikėtų kokiai nors institucijai pavesti valdyti politikų turimas akcijas, kol jie eina savo pareigas. Tokiu atveju bus gerokai mažiau pagundų piktnaudžiauti padėtimi proteguojant savo įmones. Galima, žinoma, ieškoti ir kitokių būdų.
Kitas klausimas – politikų atsakomybė. Juk dabar Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ar Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendžia, kad pareigūnas pažeidė interesų derinimo principus, tačiau jokia reali bausmė jam nėra taikoma. Dar netgi dažnai teisiamasi su etikos sargais, siekiant panaikinti jų verdiktą.
Turėtų būti numatyta reali atsakomybė už padarytus etikos nusižengimus. To kažkodėl nenorima daryti, vilkinant, pavyzdžiui, Politikų etikos kodekso priėmimą. Įtariu, kad netgi jeigu pastarasis ir bus artimiausiu metu priimtas, jis bus, kaip sakoma, “bedantis”, nes nėra pakankamos politinės valios šį klausimą išspręsti pakankamai radikaliai.
Glumina sąvoka “galimai pažeidė”
Manfredas ŽYMANTAS, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narys, Darbo partijos narys:
– Manau, labai daug atsakymų į klausimus apie politikų santykį su jų verslu mes turėsime tuomet, kai bus priimtas Politikų etikos kodeksas. Tikiuosi, tai įvyks labai greitai. Kol kas vadovaujamasi vadinamuoju šeštuoju jausmu. Kiekvienas mūsų Etikos ir procedūrų komisijoje turime savo suvokimą, kas yra politinė ar tarnybinė etika, kas yra interesai ir jų susikirtimas, kaip reikėtų vengti piktnaudžiavimo. Todėl Politikų etikos kodeksas suteiks šiai diskusijai tam tikrą vektorių, bendrą vardiklį, kai visi suprasime, ką reiškia šios problemos ir kaip jas spręsti.
Dabar dažnai sakoma “galimai pažeidė etikos principus”. Tas “galimai” mane glumina. Kai baigsime Lietuvoje svaičioti tais “galimai buvo”, “galimai padarė” ar “galimai pažeidė”, tada viskas atsistos į savo vietas. Turi būti faktai, turi būti įrodymai. Man būtų priimtina, kad kai yra bėda ir tai įrodyta, mes tik tada sprendžiam, kiek ta bėda buvo didelė, kaip reikėtų bausti prasižengusįjį.
Verslininkai, einantys į politiką, turi aiškiai žinoti, kas politikoje yra galima, kas ne. Aš pats nesu iš verslo, bet visiškai suprantu verslininkus, einančius į politiką. Žinau, kad mūsų partijoje didžioji dauguma į politiką atėjusių verslininkų gyvena tik iš Seimo nario algos, yra atsisakę savo verslo, nedalyvauja įmonių valdyme ir tik metų pabaigoje matys, kaip joms sekėsi.
Reikia gerbti etikos sargų sprendimus
Rytis JUOZAPAVIČIUS, “Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas:
– Lietuva pati save įvarė į beviltišką kampą, negalėdama tirti menkiausių įtarimų politine korupcija, nes nustatyti patys aukščiausi kaltės įrodymo standartai. Įrodyti politiko kaltę reikalinga pateikti teismo didžiulio svorio, akivaizdžiausius įrodymus. Tik tokiu atveju galima tikėtis, kad prasižengęs politikas gali būti realiai nubaustas.
Tuo tarpu politinė korupcija dažnai net nesugaunama už rankos, čia labai sunku surinkti itin akivaizdžius įrodymus. Šioje srityje dažniausiai vadovaujamasi vadinamaisiais antriniais įrodymais, kurie leidžia pagrįstai abejoti, jog politikas elgiasi negarbingai, neetiškai, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, proteguoja savo verslą. Teismui tų įrodymų gali nepakakti. Bet turi pakakti sprendžiant tokio politiko tolesnės karjeros klausimus.
Pavyzdžiui, aš jaučiu, kad pastarasis skandalas su V.Uspaskicho galimais veiksmais proteguojant savo įmonę baigsis niekuo, nes neužteks teisinių įrodymų. Jis gali likti nenubaustas, nors etikos sargai gal ir nustatys, jog turimų faktų ir dokumentų pakanka teigti, kad jis tikrai galėjo elgtis neetiškai, savo veiksmais sukelti interesų konfliktą.
Padėtis šioje srityje negerės tol, kol nebus vertinami ir gerbiami etikos sargų sprendimai. Turi būti taip: jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ar kita institucija nusprendė, jog politikas ar pareigūnas elgėsi neetiškai, tokie sprendimai neturi būti kvestionuojami. Visuomenės požiūris turi būti labai aiškus – pažeidei etiką, išeik iš pareigų arba būk nubaustas materialiai. Kol tokio požiūrio nėra, kol į visą šią problemą bus žiūrima pro pirštus, padėtis nepagerės, politikai ir toliau piktnaudžiaus savo padėtimi.
Kalbėjosi Stasys GUDAVIČIUS
* Skaičiai * Faktai * Citatos
* Seimo opozicija praėjusią savaitę su parlamento vadovu Artūru Paulausku ir žiniasklaida pasidalijo kelių dokumentų kopijomis. Iš jų matyti, kad ūkio ministras, parlamentaras Viktoras Uspaskichas galėjo proteguoti savo įmones, su Maskvos valdžios atstovais derėdamasis dėl Lietuvos logistikos ir prekybos centro įsteigimo Rusijos sostinėje.
* Maskvos vyriausybės atstovo Baltijos šalyse Aleksandro Mizgario ataskaitoje apie balandžio 26 dieną Vilniuje įvykusį susitikimą su ūkio ministru, be kita ko, rašoma: “V.Uspaskichas taip pat pasiūlė aptarti klausimą apie bendros įmonės Lietuvoje įsteigimą vienai iš Maskvos vyriausybės įgaliotų struktūrų (Maskvos mėsos perdirbimo kombinatui) perduodant dalį agropramoninės įmonės “Krekenavos agrofirma” akcijų. Pagal bendradarbiavimo mechanizmą Maskva tiektų pašarinius grūdus gyvulių auginimui Lietuvoje, kuri tiektų juos į Maskvą mėsos produktams gaminti (V.Uspaskicho kreipimasis pridedamas)”. A.Mizgaris taip pat tvirtina apsilankęs Kėdainių įmonėje “Vikonda”, kur buvo “apžiūrėtos šiuolaikinės maisto pramonės įmonės, gaminančios aukščiausios kokybės produkciją”.
* Seimo opozicija kaltina ūkio ministrą interesų konfliktu ir įstatymų pažeidimu. V.Uspaskichas taip pat kaltinamas, kad jo įmonės apgaulės būdu gavo per daug Europos Sąjungos paramos žemės ūkio programos SAPARD lėšų. Ministras įtariamas ir tuo, kad jis “stumia” savo vadovaujamai Darbo partijai artimą Verslo darbdavių konfederaciją, kurios prezidentu anksčiau pats yra buvęs, į savivaldybių verslo informacijos centrų dalininkus.
* Seime pradėtos formuoti net kelios komisijos, turinčios tirti visus įtarimus V.Uspaskichui. Viena bus sudaryta opozicijos, kitos dvi – Darbo partijos frakcijos iniciatyva.
* Politikų ir tarnautojų etikos bei interesų suderinimo klausimus Lietuvoje reglamentuoja keli teisės aktai. Svarbiausias jų – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Jau kelerius metus kalbama apie būtinybę priimti Politikų etikos kodeksą, tačiau iki šiol tai nepadaryta.
* Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) per metus vidutiniškai apsvarsto tris dešimtis paklausimų apie galimus pareigūnų viešųjų ir privačių interesų konfliktus. Pažeidimai konstatuojami maždaug pusėje VTEK priimamų sprendimų. Seimo Etikos ir procedūrų komisija svarsto atvejus, kai į interesų konfliktus patenka parlamentarai. Per metus ši komisija priima vidutiniškai po porą dešimčių sprendimų, kad interesų konfliktas kilo. Pastarajame Seime, pradėjusiame dirbti pernai lapkričio viduryje, paklausimų tokiais klausimais pagausėjo, nes į parlamentą atėjo daug žmonių iš verslo, turinčių nemažai turto, akcijų, įmonių.
* Kasmet iki gegužės 15 dienos visi politikai ir aukštesnio rango pareigūnai privalo VTEK pateikti metines privačių interesų deklaracijas, kuriose reikia nurodyti, kokios yra deklaruotojo ir jo sutuoktinio darbovietės, kokias jie turi akcijas, individualias įmones, kokias gavo brangias dovanas. Deklaracijoje yra ir skiltis “Artimieji giminaičiai ir šeimos nariai ar kiti asmenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas”. Tačiau nedažnas politikas ar pareigūnas užpildo deklaracijos skiltis, kuriose reikia nurodyti galimus interesų konfliktus.
* 2004 metų liepos 1 dieną Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl kai kurių Seimo narių statuso aspektų. Jame, be kita ko, nurodoma, kad neturi būti sudaryta prielaidų Seimo nario mandatą “naudoti ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais”. Teismas pabrėžė: “Iš Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto Seimo nario pareigų nesuderinamumo su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat darbu tokiose privačiose įmonėse ar įstaigose, kurių steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas yra Seimo narys, išplaukia draudimas bet kokia forma užsiimti verslu, komercija ar kitokia privačia veikla, kuria siekiama pelno. Sprendžiant, ar Seimo nario tam tikra veikla yra užsiėmimas verslu, komercija ir pan., kiekvienu atveju reikia įvertinti tos veiklos turinį bei visas kitas aplinkybes”. Konstitucinis Teismas nurodė sukurti veiksmingą mechanizmą, kad būtų galima užtikrinti šių nuostatų įgyvendinimo kontrolę.
Parengė Stasys GUDAVIČIUS