Naujienų archyvas

Korupcija nemažėja, tačiau žmonės tampa pilietiškesni

Atgal į sąrašą
Meniu

TILS

Paskelbta kovo 04, 2009


“Lietuvos korupcijos žemėlapio” 2008 m. tyrimo rezultatai byloja, kad teigiamų pokyčių antikorupcijos srityje nėra. Dėl šios niūrios padėties Lietuvos gyventojai, tarnautojai ir verslininkai labiausiai kaltina valdžią. Valstybinis sektorius kenčia nuo politikų kišimosi į sprendimų priėmimą bei giminių ir bičiulių protegavimo, t.y. nepotizmo. Kita vertus, didėja Lietuvos piliečių ryžtas dalyvauti antikorupcinėje veikloje, o pareiškėjai, pranešę apie galimus korupcijos atvejus, vertinami kaip drąsūs ir pilietiškai aktyvūs žmonės. 

Naujausias „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) „Lietuvos korupcijos žemėlapio 2008“ tyrimas atskleidžia, kad tiek ekspertai, tiek apklausose dalyvavę respondentai korupciją ir toliau laiko viena rimčiausių problemų Lietuvoje. TILS užsakymu apklausas atliko viešosios nuomonės tyrimų kompanijos VILMORUS, RAIT ir VISEO. Nuo 2008 m. rugsėjo iki 2009 m. vasario mėnesio trukusiame tyrime dalyvavo 1050 gyventojų, 509 Lietuvos valstybės ir savivaldybių tarnautojai ir 500 įmonių vadovų. „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ tyrimas atliekamas jau šeštą kartą.

Tyrimo dalyviai korupcijos problemas Lietuvoje yra linkę sieti ne su nacionalinės kultūros savybėmis ar sovietmečio paveldu, bet, visų pirma, su visuomenės moraliniu nuosmukiu bei demokratinės valdymo ir administravimo įgūdžių stoka. Kaip papildomus veiksnius, kurie skatina korupcijos plitimą, gyventojai, tarnautojai ir verslininkai mini visuomenės atlaidumą korumpuotų asmenų atžvilgiu, žmonių, įsitraukusių į korupcinius sandėrius, nebaudžiamumą bei gėdos jausmo nebuvimą.

Visų trijų apklaustų grupių atstovų nuomone, Lietuvoje yra paplitusios tokios korupcijos formos kaip kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba, nepotizmas bei prekyba įtaka. Anot tarnautojų, nepotizmas (giminių ir bičiulių protegavimas) yra labiausiai paplitusi korupcijos forma valstybės tarnyboje (62 proc.). 60 proc. tarnautojų mano, kad Lietuvoje yra labai paplitęs kyšininkavimas, o 53 proc. – piktnaudžiavimas tarnyba.

Gyventojai labiausiai paplitusiomis korupcijos formomis laiko kyšininkavimą (88 proc.), piktnaudžiavimą tarnyba (88 proc.) bei nepotizmą (78 proc.), o įmonių vadovai – piktnaudžiavimą tarnyba (82 proc.), nepotizmą (81 proc.) ir kyšininkavimą (80 proc.).

Absoliuti dauguma apklaustųjų mano, kad kyšiai padeda spręsti problemas. Tačiau pasirengimas duoti kyšį yra nevienodas: 42 proc. tarnautojų, 51 proc. įmonių vadovų ir 64 proc. gyventojų yra pasirengę duoti kyšį. Nuo 2002 metų gyventojų skaičius, manančių, kad kyšis padėtų išspręsti problemas, pastoviai didėja, o verslininkų – nesikeičia. Lyginant paskutinių penkių Lietuvos korupcijos žemėlapio rezultatus, vis daugiau gyventojų teigia esą pasiruošę duoti kyšį, tuo metu taip teigiančių verslininkų skaičius pastoviai mažėja.

Daugelis respondentų nurodo kyšio davimą skatinančios situacijos nebuvimą kaip priežastį, kodėl jie nedavė kyšio. Daugiausiai nedavusiųjų kyšių (46 proc. gyventojų ir 48 proc. verslininkų) pripažino, kad jie nebuvo patekę į tokią situaciją, kur iš jų to būtų pageidaujama. Kita vertus, 47 proc. gyventojų ir 39 proc. verslininkų pripažino davę kyšį dėlto, kad manė tai padės greičiau išspręsti jų problemas.

Sveikatos priežiūros sistemos institucijos gyventojų buvo minimos kaip institucijos, kuriose gyventojai nurodė dažniausiai mokėję kyšius. Miestų ir rajonų ligoninės (minimos 20 proc. gyventojų) ir poliklinikos (16 proc.) yra dažniausiai gyventojų įvardijamos institucijos. Verslininkai dažniausiai mini miesto ir rajonų savivaldybes bei apskrities viršininko administraciją.

54 proc. apklaustų gyventojų mano, kad per pastaruosius 5 metus korupcijos mastai Lietuvoje labai išaugo. Didelį korupcijos išaugimą per pastaruosius 5 metus taip pat nurodė 26 proc. tarnautojų bei 25 proc. įmonių vadovų. Vertinant situaciją Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių, 41 proc. gyventojų nuomone korupcijos mastai labai išaugo, 25 proc. gyventojų – kad šiek tiek išaugo, tiek pat (25 proc.) – kad nepakito. Didžioji dalis tarnautojų (42 proc.) ir verslininkų (39 proc.) mano, kad per pastaruosius 12 mėnesių korupcijos mastai išliko tokie patys.

Tyrimo dalyviai, kaip ir 2007 m., kalčiausius dėl korupcijos laiko politikus (88 proc. gyventojų ir 85 proc. verslininkų). Respondentai taip pat nėra linkę kaltinti savęs dėl korupcijos. Savo ir savo aplinkos atsakomybę dėl korupcijos nurodė 18 proc. gyventojų, 12 proc. tarnautojų bei 24 proc. verslininkų.

Apie ketvirtadalis apklaustų tarnautojų pažymėjo, kad jų institucijoms arba įstaigoms teko patirti politikų spaudimą, kurio tikslas buvo ne valstybiniai, bet politikų privatūs interesai. Kiek mažiau dešimtadalio teigė, kad tokių atvejų būna dažnai.

Daugiau nei pusė tarnautojų (54 proc.) teigė, kad nepotizmo atvejų pasitaiko jų aplinkoje, o beveik dešimtadalis tarnautojų (8 proc.) pripažino, kad tai yra plačiai paplitęs reiškinys jų institucijoje.

Vertinant institucijų galimą korumpuotumą, visos respondentų grupės suvokia Seimą, Vyriausybę bei politines partijas tarp 5 labiausiai korumpuotų šalies institucijų. Tarp 5 labiausiai, tyrimo dalyvių nuomone, korumpuotų procedūrų dažniausiai nurodomi leidimų statybai ir rekonstrukcijai išdavimas bei dokumentų derinimas, taip pat – žemės paskirties keitimas. Tarp galimai korumpuotų procedūrų, gyventojai ir tarnautojai taip pat pažymi nuosavybės teisių atkūrimą, gyventojai ir įmonių vadovai – įdarbinimą į valstybės tarnybą, o tarnautojai ir įmonių vadovai – viešuosius pirkimus.

Vertinant priemones, padėsiančias sumažinti korupcijos lygį šalyje, respondentai labiausiai akcentavo būtinybę griežtinti sankcijas už korupcinį elgesį, visuomenės moralės kėlimą ir švietimo priemonių taikymą, bei įstatymų tobulinimą, atliekant jų antikorupcinę ekspertizę.

Lyginant su 2007 metais padaugėjo sutinkančių dalyvauti antikorupcinėje veikloje. Apie trečdalis įmonių vadovų, kiek mažiau tarnautojų ir apie penktadalis gyventojų teigė, kad sutiktų dalyvauti antikorupcinėje veikloje.

Pareiškėjai apie korupcinius atvejus susilaukė teigiamo vertinimo tarp visų apklaustų respondentų grupių. Absoliuti dauguma apklaustųjų mano, kad žmonės pranešantys apie galimos korupcijos atvejį yra drąsūs ir pilietiškai brandūs žmonės.

Tarp institucijų, efektyviai mažinančių korupciją Lietuvoje, visi tyrimo dalyviai geriausiai vertina žiniasklaidą (49 proc.) ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (28 proc.). Seimo ir Vyriausybės vaidmuo antikorupcinėje veikloje vertinamas itin kritiškai.

Daugiau informacijos: Sergejus Muravjovas, TILS vadovas,

Tel. +370 689 97579, +370 52121687, sergejus@transparency.lt, transparency.lt



Daugiau apie mūsų veiklą

Politikos skaidrumas
Viešųjų finansų skaidrumas
Verslo skaidrumas
Žiniasklaidos skaidrumas
Antikorupcinis ugdymas
Dalyvaujamasis biudžetas
Transparency School